Vida Ramaškienė
21-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ kovo 31 d. startuos filmu-pareiškimu. Jį atidarys juosta „Viskas dėl šou“ (orig. „The Show of Shows“, rež. Benediktas Erlingssonas). Tai – išties netradicinis pasirinkimas, mat filme nėra dialogų. Vietoje jų skambės kultinės islandų grupės „Sigur Ros“ narių sukurta muzika, o ekrane keisis neįtikėtini vaizdai iš praėjusio amžiaus cirko pasirodymų, kurių daugelis anksčiau viešai nerodyti.
Lietuvos kino kalendoriuje birželio vidurys (11-15 d.) pažymėtas „Rusų kino dienomis“, kurių metu vilniečiams ir Vilniaus miesto svečiams kino teatre „Multikino“ („Ozo“ prekybos ir pramogų centras) bus parodyti šeši, daugiausiai tarptautiniuose kino festivaliuose pripažinti, rusų filmai.
Kuomet pietų Prancūzijoje šurmuliuoja ir kino naujoves pristato Kanų festivalis, čia atvykusi gausi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ komanda sukvietė kino industrijos atstovus į 20-ojo, jubiliejinio, Lietuvos kino įvykio pristatymo vakarą.
Gegužės 14–25 d. viso pasaulio dėmesys kryps į Kanus, kuomet vyks didžiausias ir prestižiškiausias kino renginys pasaulyje – Kanų festivalis. Šio festivalio paralelinės programos „Dvi režisierių savaitės“ žiuri nare pakviesta tapti Vilniaus tarptautinio festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė.
Tarptautinis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ kasmet apdovanoja už filmus balsavusius ir padėjusius išrinkti žiūroviškiausią festivalio filmą. Šiais metais burtų keliu išrinktas nugalėtojas galės praleisti dvi dienas bene romantiškiausiam pasaulio mieste – Paryžiuje.
Kuo darosi šalčiau, tuo daugiau renginių pasiūloma, kad sušalę kultūros mėgėjai turėtų kur nueiti. O Lotynų Amerikos kultūros dienos – tai išvis karšta visomis prasmėmis proga pamatyti renginius šalies, kur žiema apsilanko ypač retai.
Šiuo metu Prancūzijos pietuose ūžiančiame Tarptautiniame Kanų kino festivalyje dalyvauja ir vilnietiško festivalio „Kino pavasaris“ atstovai – direktorė Vida Ramaškienė, vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška ir vienas iš programos sudarytojų Edvinas Pukšta.
Pasak dalyvaujančių festivalyje lietuvių, Kanuose susipina prabanga ir paprastumas – į vieną kino salę gali susirinkti tiek vakarinėmis suknelėmis pasipuošusios damos, tiek šortuoti kinomanai. Kino žvaigždės iš Holivudo ir Europos maišosi su paprastais kino mylėtojais, gatvėje prasilenkti ar kino salėje sėdėti šalia tokių žvaigždžių kaip Uma Thurman, Aki Kiaurismaki, Jude Law ir kitų – Kanų kasdienybė.
Tiesa, festivalio vadovybė šiemet kino salėse uždraudė … „Crocs“ avalynę, nes ji priskiriama paplūdimio apavui ir su ja nedera lankytis kino salėse.
„Festivalio metu Kanai pavirsta kino planeta, kurioje visiems rūpi tik su filmais susiję reikalai, o žmonės nuo pat ankstyvo ryto trykšta nepasotinamu apetitu naujiems filmams. 8:30 talpiausia „Lumiere” salė užsipildo sausakimšai ir norint patekti į pirmąjį seansą būtina ateiti prieš pusvalandį. Tai vienas iš retų festivalių, kurio magiškai įsielektrinusi atmosfera tiesiog tvyro ore“, – sako 11 kartą festivalyje dalyvaujantis Edvinas Pukšta.
Tačiau neteisinga manyti, kad Kanuose – tik tušti žvaigždžių vakarėliai. Festivalyje susitinka pasaulio kino industrija, susitikimai su partneriais planuojami iš anksto, sudaromi esminiai sandoriai visiems metams, sprendžiamos metų bėgyje iškilusios problemos. „Todėl jei tavęs čia nėra, viskas tampa kur kas sudėtingiau ir reikalauja žymiai daugiau laiko bei pastangų“, – profesinę Kanų festivalio pusę apibūdina Algirdas Ramaška.
Dėmesys Rytų Europai ir Lietuvos pristatymas
„Šiemet jaučiamas kino industrijos dėmesys Rytų Europos kinui. Jau keletą metų Naujosios bei Rytų Europos šalys, labai išradingai ir svarbiausia naudingai išnaudoja įvairius fondus. Vietinių ir tarptautinių fondų investicijos kino profesionalų mokymams, bei bendrų projektų finansavimui duoda tikrai labai gerų rezultatų. Net neabejoju, kad po keleto metų konkursinėse programose matysime tikrai nemažai Rytų ir Centrinės Europos kino“, – sako Algirdas Ramaška.
Pasak jo, šiemet Kanuose įvyko didelis postūmis visam lietuviškam kinui – pirmą kartą Lietuva buvo oficialiai reprezentuojama Kanų kino mugėje – joje stovėjo „Lithuanian films“ stendas su visa informacija apie Lietuvos kino industriją. Taip pat buvo surengtas lietuviškas vakarėlis, kuriame dalyvavo Lietuvos kino kūrėjai, kolegos iš užsienio, daug sprendimo teisę turinčių pasaulinės kino industrijos žmonių.
Kitos gerosios lietuviško naujienos – režisieraus A.Matelio dokumentinio filmo scenarijus „Media“ fondo išrinktas nugalėtoju, taip pat kelis rimtus sandėrius su kino platintojais pasirašė filmo „Anarchija Žirmūnuose“ prodiuseriai.
Šią savaitę Kanuose buvo surengtas ir jau tradiciniu tapęs festivalio „Kino pavasaris“ vakarėlis – jame dalyvavo festivalio partneriai, konsultantai, buvę festivalio svečiai ir žiuri nariai, taip pat potencialūs festivalio dalyviai.
Kanų skandalai
Kanai nebūtų Kanai, jei jie neapaugtų skandalais. Neabejotinai didžiausio atgarsio šiemet sulaukė režisieriaus Larso von Triero „juokeliai“ apie simpatijas Hitleriui. Kanų festivalio direktorių taryba sušaukė išskirtinį posėdį ir paskelbė Larsą von Trierą persona non grata. Jis tapo pirmuoju nepageidaujamu režisieriumi festivalio istorijoje. Šis verdiktas šliūkštelėjo dar daugiau žibalo į ugnį ir leido genialiam provokacijų meistrui iš Danojos dar sykį pamiklinti liežuvį.
Prancūzų spauda paskleidė gandą, kad prezidento Nicolaso Sarkozy aplinka bandė daryti spaudimą festivaliui, kad oficialioje programoje nebūtų rodomas pseudo biografinis filmas „The conquest“ prezidento iškilimą iki aukščiausios valdžios kėdės.
Dar vienas gandas, sklandantis festivalyje – kad iš vieno žurnalisto buvo atimta akreditacija, nes jis per filmo „Kung fu panda“ spaudos konferenciją paprašė Angelinos Jolie pakomentuoti Osamos Bin Ladeno mirtį.
Susidomėjimą keliantys filmai
Pasak Edvino Pukštos, festivalio “Kino pavasaris” vieno iš programos sudarytojų, šiemet didžiausio pasaulyje kino festivalio programa išsiskiria ypatingu dėmesiu režisierėms moterims. Oficialiame konkurse dar niekuomet nebuvo 4 filmų, kuriuos sukūrė moterys. Tematiškai Kanų filmuose išryškėjo įvairiais atspalviais nagrinėjama mirties tema. Daug filmų apie seksą ir vis daugiau režisierių drįsta rodyti viską, kaip yra, bei nepalikti nieko publikos vaizduotei, smurtas darosi vis žiauresnis ir bruatalesnis.
“Kasdien laikiausi 6 filmų dietos ir prisižiūrėjau labai daug vertingų filmų. Kiek jų pavyks gauti “Kino pasavariui”, kol kas dar anksti kalbėti, nes niekas konkrečiai nesutarta. Bet tikiu, kad mažiausiai du stiprius filmus konkursinei programai jau suradome”, – prasitarė Edvinas Pukšta.
Vieno iš festivalio “Kino pavasaris” programos sudarytojo mėgstamiausi filmai – Terrence’o Malicko “Gyvenimo medis”, Pedro Almodovaro “Oda, kurioje gyvenu”, Larso von Triero “Melancholija”, Aki Kaurismaki “Havras”, Nicolaso Windingo Refno “Drive”.
Algirdas Ramaška išskiria kelis Kanuose labiausiai įstrigusius filmus: „Artistas“ – juodai baltas lietuviškos pavardės režisieriaus Michel Hazanavicius filmas, kuris akimirksniu tapo auditorijos numylėtiniu, „Oda, kurioje gyvenu“ – naujausias P.Almodovaro filmas bei Nani Moretti filmas „Habemus papam“.
Kas laimės?
„Apie nugalėtojus Kanuose neverta diskutuoti. Kad ir kiek bekalbėtum, žiuri yra 9 žmonės ir jie priims tokį verdiktą, kokį mažai kas suprognozuos. Kanuose tik ypač retais atvejais žiuri nuomonė sutampa su žurnalistų ir kritikų vertinimais. Jeigu spręstume pagal ketvirtadienio ryto reitingus, tai lyderiais galima įvardinti Aki Kaurismaki, brolius Dardenne’us, Terrence’ą Malicką ir Larsą von Trierą, bet niekas nežino, kaip pasikeis jo galimybės po incidento“, – komentuoja E.Pukšta.
Pasak jo, Kanuose kalbama, kad žiuri verdiktą nulems labiausiai arthauziniame kine pasikaustę ir paveikti kitų nuomones gebantys du nariai: prancūzų režisierius Olivier Assayasas ir maestro Ingmaro Bergmano dukra Linn Ullmann. Užkulisiuose kalbama, kad Robertas de Niro neypatingai nusimano šiuose reikaluose ir net nėra matęs garsiausių konkursantų ankstesnių filmų (kai kurių net nežino).
Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ apsilankė virš 64 tūkst. žiūrovų ir tai yra rekordinis žiūrovų skaičius per visą festivalio gyvavimo istoriją (palyginimui 2010-aisiais festivalyje apsilankė 54 tūkst. kino mylėtojų.) Skaičiuojant nuo pirmo festivalio, surengto legendiniame kino teatre „Lietuva“, per šešiolika festivalio metų lankytojų skaičius išaugo 16 kartų (pirmasis festivalis 1996 metais turėjo 4000 žiūrovų).
Iškilmingos uždarymo ceremonijos metu paaiškėjo 16-ojo festivalio nugalėtojai. Konkursinės programos „Nauja Europa-nauji vardai“ žiuri, vadovaujama režisieriaus iš Makedonijos Milcho Manchevskij, nusprendė, kad geriausias festivalio filmas yra rumunų režisieriaus Bogdan George Apetri filmas „Laisvėje“ (Periferic/Outbound). Atsiimti prizo į Vilnių atvyko viena iš filmo prodiuserių Mihaela Popescu.
Specialusis prizas skirtas turkiško filmo „Dauguma“ (Cogunluk/Majority) pagrindiniam aktoriui Bartu Kucukcaglayan. Antrasis specialusis prizas skirtas slovakų filmo „Namas“ (Dom/The House) aktorių kolektyvui. Šį prizą atsiėmė filmo režisierė Zuzana Liova.
Kovo 26 dieną, šeštadienį, lietuviško kino gerbėjų laukia tikras iššūkis – pirmoji festivalio „Kino pavasaris“ istorijoje trumpametražių filmų naktis, kuri prasidės 21.30 val. ir tęsis iki 5 val. ryto. Žiūrovai per kiek daugiau nei 6 valandų seansą išvys 22 naujausius Lietuvos kino režisierių darbus.
„Kasmet sulaukiame vis daugiau Lietuvos kūrėjų darbų, daugelis jų trumpametražiai filmai, tuo tarpu iš žiūrovų neretai išgirstame, kad trūksta progų išvysti lietuviškus filmus. Taip kilo mintis surengti trumpametražių filmų naktį ir supažindinti žiūrovą su nacionalinio kino naujienomis. Trumpametražių naktyje ilgiausias filmas truks 36 min, tačiau yra ir 3 ar 10 min. trukmės filmukų. Nuostabu, kad ir per tokį trumpą laiką režisieriai sugeba žiūrovą įtraukti į savo pasakojamą istoriją. Netruks nei gero humoro, nei dramos, nei ironijos“, – įsitikinusi festivalio „Kino pavasaris“ Lietuviškų filmų programos sudarytoja Justė Zavišaitė.