virtuali realybė
Nors su virtualios realybės (VR) galimybėmis ir technologijomis kasdien susipažįsta vis daugiau žmonių, specialistai ragina neskubėti. Kol kas VR išgyvena tik savo aušrą, t. y. šią technologiją, kaip sako KTU Programų inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Tomas Blažauskas, jau galima naudoti ne tik tyrimams, bet ir rodyti vartotojams, tačiau tikrasis VR pritaikymas ir potencialas atsiskleis ateityje.
Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.
Vienoje pusėje – karinės technikos riaumojimas, tankų vikšrų džeržgesys, šūviai ir šaltos kaip plienas desantininkų akys; kitoje – lietuviškos patriotinės dainos, padrąsinantys šūksniai ir nebylus kibimasis už rankų, sudarant apsauginį žiedą iš žmonių kūnų. Pirmasis lietuviškas virtualios realybės (VR) patirties projektas žiūrovus perkels į 1991 m. sausio 13-osios įvykių sūkurį. Šiuo metu vykdomi projekto parengiamieji darbai, premjera numatyta 2018 m. sausio 13-ąją.
„Akvariumas“, „Baras“, „Robinzonai“ ar šiuo metu per televiziją rodomas „2 barai. Gyvenimas kelyje“ – jei žinote, kad tai ne saldainių pavadinimai, o realybės šou, tuomet filmas „NERVE: drąsos žaidimas“ būtent jums. Įtemptas veiksmo trileris parodys, koks pavojingas gali būti iš pažiūros „lengvas ir pramoginis“ žanras.
Pirmąjį kompiuterį tėvai man nupirko po 2000-ųjų, mokykloje jais naudojomės jau seniau. Ir puikiai pamenu, kad didžiausia pramoga buvo pokalbių kanalas „mIRC“, paštu naudojomės per „Delfi“, o „One.lt“ buvo įprastas reiškinys. Skamba kaip old scoolas?
Visą tai paminėjome dėl to, kad geriau įsivaizduotumėte, kokį įspūdį sukėlė 1995-aisiais pasirodęs serialas VR.5, kuriame kompiuteriai buvo naudojami persikelti į kitas realybes. Ir net nežinome, ar iš naujo žiūrėdami šį serialą dabar, pajusite tą stiprų efektą, nes ten naudojami kompiuteriai – dideli ir senoviniai, gali pasirodyti juokingi, kaip ir specialieji serialo efektai. Viskas ne taip, kaip dabar, bet tame ir yra šio serialo žavesys, kuris, atmetus techninius niuansius, vis dar žavi savo aktualumu bei modernumu, o filmas „Matrica“ atrodo kaip VR.5 pasekėjas, tik, žinoma, jau daug modernesnis ir efektiškesnis technologinu atžvilgiu.
Tad apie ką šis serialas? Pradėkime nuo to, kad žiūrovus pasiekė tik vienas VR.5 sezonas, kuriame buvo tik 13 serijų. Pagrindinį vaidmenį seriale atlieka aktorė Lori Singer, kuri vaidina Sydney Bloom – simpatišką telefonų linijų inžinierę, kurios tėvas daktaras Josephas Bloomas (aktorius Davidas McCallumas) atrado naujos formos virtualią realybę VR.5.
Sydney yra įsitikinusi, kad jos tėvas, kaip ir sesuo, mirė autoavarijoje prieš daug metų, o merginos mama guli ligoninėje ir nieko nesuvokia, kas vyksta aplink ją. Vieniša Sydney laisvalaikiu ne susitikinėja su vyrais, o paskęsta tėvo sukurtoje virtualioje realybėje. Tai ne šiaip virtualus pasaulis, kuriame gali vaikščioti, bendrauti su kitais. Ne, į virtualią realybę VR.5 Sydney pasąmonė gali įtraukti ir kitų asmenų pasąmones – tereikia jiems paskambinti paprasčiausiu laidiniu telefonu ir vienintelis žodis „klausau“ juos automatiškai kartu su Sydney įtraukia į VR.5. Ir ten papuolama į Sydney jau iš anksto sumodeliuotą pasaulį, kuriame galima sužinoti daug naujų dalykų bei paslapčių.
Deja, VR.5 traukia ir blogiečius, kurie persekioja Sydney ir kviečia ją dirbti nekokiems tikslams… Pirmo ir paskutinio sezono eigoje mergina ne tik atranda, kad jos artimieji gyvi, bet ir sužino, kad egzistuoja ne tik VR.5, bet ir aukštesnės virtualios realybės pakopos.
Grįžtant prie techninių dalykų, įdomus faktas, kad specialieji efektai, kurie matomi, kuomet Sydney pasineria į VR.5, buvo kuriami… beveik rankiniu būdu (visgi, 1995-ieji metai). VR.5 epizodai buvo filmuojami su baltai juoda juosta ir vėliau sudėtingu būdu į kiekvieną objektą būdavo įterpiamos spalvos. Kiekvienai serijai parengti ir nuspalvinti prireikdavo 4 savaičių ir tikrai nemažos sumos pinigų – apie 2, 6 mln Lt (1,5 mln. JAV dolerių). Išties nemaži pinigai ir sunkiai suvokiama, kodėl toks brangus ir geras serialas tuomet buvo rodomas pačiu blogiausiu televiziniu laiku (naktį) ir buvo greit nutrauktas.
Visgi reiktų pabrėžti, kad technologijos, kompiuteriai ir laidai nėra esminis serialo variklis. Turbūt svarbiausiai VR.5 yra Sydney ir jos pastangos sužinoti savo praeitį, kuri, kaip pasirodo, buvo išties ne tokia, kokią ji įsivaizdavo.