„Vokiško kino dienos“
Šįryt pabandysiu į darnų vienetą suspausti kelis dalykus. Kartais tai geriausia išeitis, kai aplink tiek visko vyksta.
Filmai-įvykiai, filmai-nuotykiai ir filmai-staigmenos: aktualiojo kinematografo iš Vokietijos, Austrijos bei Šveicarijos spektrą siūlo šiųmetės „Vokiško kino dienos“, žygį per Lietuvą vasario 26 d. pradedančios Vilniuje ir netrukus keliausiančios į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Neringą bei Marijampolę.
„Quadratisch. Praktisch. Gut“ („Kvadratinis. Praktiškas. Geras“). Žinomo šokolado reklamos šūkis atspindi jo kilmės šalį visame pasaulyje garsinančias vadinamąsias vokiškas savybes: konkretų, metodišką, kokybę akcentuojantį požiūrį į veiklą, taip pat – ir į kūrybinę. Ne išimtis ir kinas. Mažo, bet labai gardaus šokoladuko skonį žada netrukus startuosiančių „Vokiško kino dienų“ trumpametražiai filmai.
„Yra du būdai kurti filmus: pirmasis, kai daug prigalvojama ir todėl reikia labai daug pinigų, kad visa tai įgyvendintum; arba antrasis, kai apsižvalgai ir pritaikai filmą prie esamų aplinkybių. Antruoju sukūrėme „Storules“, – sako šitaip pavadintos tragikomedijos režisierius vokietis Axelis Ranischas, netrukus filmą pristatysiantis „Vokiško kino dienose“ Vilniuje.
Netrukus kelionę per Lietuvos kino sales pradėsiančios „Vokiško kino dienos“ nė negalėtų būti šitaip vadinamos be šio regiono kinematografininkus garsinančio dokumentinio kino programos. Berlyno architektūros bumo analizė, genialaus menininko portretas, vokiečių ekstremalų pramogos, kosmpolitiška kavinė ir laisvalaikio industrijos spaudimą atlaikanti mažytė kalnų stotis Šveicarijoje: kino kūrėjų siūloma panorama aprėpia daugiau nei turistams skirti lankstinukai.