žemė
Dar 1969-taisiais, 500 milijonų žiūrovų visame pasaulyje – iki tol rekordinė tiesioginės TV transliacijos auditorija – stebėjo pirmuosius Neilo Armstrongo žingsnius mėnulyje. Šiandien, vos vienas kitas kanadiečių astronauto Chriso Hadfieldo mokomųjų klipų apie dantų valymąsi ir sumuštinių gaminimą tarptautinėje kosminėje stotyje viršija 500 tūkstančių „Youtube’o“ peržiūrų. Tad ar gali būti taip, kad misija į Marsą be bilieto atgal 2023-iaisiais vėl prikaustys prie ekranų visą planetą, tapdama didžiausiu realybės šou žmonijos istorijoje?
Jau anksčiau buvo žinoma, kad pietų pusrutulyje matomame Tapytojo žvaigždyne esanti, per 43 šviesmečius nuo Žemės nutolusi oranžinių nykštukių tipo žvaigždė HD 40307 turi tris superžemės tipo egzoplanetas. Tačiau Europos kosminės agentūros (ESA) teleskopo HARPS duomenis analizuojantys mokslininkai pareiškė, jog žvaigždė turi net šešias superžemes, viena iš kurių idealiai įsitaisiusi vadinamojoje Auksaplaukės zonoje (atstumas nuo žvaigždės, kuriame vanduo išlieka skysto būvio).
Žemę netrukus turėtų pasiekti didžiulė Saulės audra, dėl kurios gali sutrikti elektros energijos tinklai, palydovinės navigacijos sistemos, net gali tekti pakeisti lėktuvų kursą, praneša BBC.
4 britų mokslininkai neseniai leidosi į ekspediciją, kurios metu iš 3 km ledo gylio bandys surinkti pavyzdžius ir įminti Žemės mįsles.
Po 11 metų darbo Havajų observatorijoje, „planetų medžiotojai“ atrado labiausiai į Žemę panašią planetą, kurioje gali būti vandens ir egzistuoti gyvybė.
Davidas Nesvorny atliko net 6 tūkst. kompiuterinių simuliacijų, kol išsiaiškino, kad Jupiteris kažkada iš Saulės sistemos „išspyrė” milžinišką planetą.
Pasirodo, Saulės sistema kažkada turėjo ne 4 milžiniškas planetas (Jupiterį, Saturną, Neptūną ir Uraną), o 5. Paslaptingoji penktoji milžinė per orbitas „šokinėjančio“ Jupiterio buvo išmušta iš Saulės sistemos.
JAV kosmoso agentūra paskelbė, kad, pasitelkus NASA Keplerio teleskopą, atrasta pirmoji aplink dvi saules skriejanti planeta, informuoja BBC.
Mokslininkai sako, kad gyvybė toje planetoje mažai tikėtina. Manoma, kad planeta, pavadinta „Kepler-16b”, yra negyvenamas didžiulis dujų kamuolys, panašus į Saturną. Atrasta nauja planeta yra už 200 šviesmečių nuo žemės.
Nors anksčiau ir buvo atrasta ženklų, jog galėtų egzistuoti aplink dvi žvaigždes skriejančių planetų, tai pirmas patvirtintas atvejis. „Kepler-16b” saulės mažesnės nei mūsų Saulė – 69 ir 20 proc. mūsų Saulės masės. Temperatūra planetoje galėtų būti nuo -73 iki -101 laipsnių pagal Celsijų.
2009-aisiais pradėtas naudoti Keplerio teleskopas skirtas naršyti Paukščių tako galaktikos dalį, kurioje yra Žemė, ir ieškoti planetų, panašių į mūsiškę.
Eltos vertėja Ernesta Ežerskytė
Europos astronomai už Saulės sistemos ribų atrado net 50 naujų planetų, 16 iš jų – panašios masės į Žemę. HD 85512 b turi palankiausias sąlygas egzistuoti gyvybei.
JAV mokslininkai iš NASA Reaktyvinio judėjimo geofizinės laboratorijos žurnale „Geophysical Research Letters“ savo publikacijoje pasauliui pasiuntė tokią žinutę: paskutiniais duomenimis, Žemės skersmens svyravimas per metus neviršija 0,1 mm (tokio storio yra žmogaus plaukas).