Žmogaus kūnas
Kiekvienas iš mūsų turi ne vieną aistrą, bet ar kada nors pagalvojote, kad visas jas sujungę, galėtumėte sukurti kažką nepaprasto? Puikus to pavyzdys – Danny Quirk darbai, gimę sujungus tris jo didžiausias meiles: anatomiją, švietimą ir meną. Na, dar reikėtų paminėti ir norą pakeisti gąsdinantį bei atstumiantį požiūrį į žmogaus vidinius organus.
Japonų neurofiziologai išmoko perregima paversti bet kurią kūno dalį, taip pat ir galvos smegenis. Tokios procedūros metu nepažeidžiama nei organo struktūra, nei forma, todėl sudaromos galimybės tyrinėti gyvų organų sandarą ir funkcionavimą, rašoma žurnalo „Nature Neuroscience“ straipsnyje. Viskas, ko reikia, kad organas taptų permatomas – fruktozės tirpalas.
Laikas perrašyti vadovėlius? Galbūt, nors tikrai ne visus. Mat naujausias žmogaus anatomijos elementas yra vos 15 mikronų storio. Tačiau jo atradimas gerokai palengvins akių operacijas, kurios, be kita ko, turėtų tapti ir saugesnės.
Pasirodo, bambos – tikros džiunglės. Jose egzistuoja bakterijų ekosistemos, įvairove nenusileidžiančios džiunglių ekosistemoms, skelbia mokslininkai. Tiesiogine prasme porą metų po bambas naršę JAV tyrėjai „pilvo mygtukuose“ aptiko 2 368 bakterijų rūšis, iš kurių 1 458 gali būti dar nežinomos mokslui. Vienoje bamboje gyvena vidutiniškai 67 rūšys. Jų sudėtis skirtingose bambose smarkiai įvairuoja.
Geriau pažinti savo kūno anatominę sandarą ir pažvelgti, kas slypi po žmogaus oda, kviečia pirmą kartą į Lietuvą atkeliavusi paroda „Žmogaus kūnas” („The Human Body Exhibition”).
Kruopščiai ir šiuolaikiškai parengta, milijonus lankytojų pritraukianti paroda atidaroma vasario 17 dieną sostinės prekybos centre „Panorama” ir veiks tris mėnesius.
Kelis šimtus eksponatų ir svarbiausias anatomines žmogaus kūno sistemas pristatanti paroda trimačiu žvilgsniu leidžia pažvelgti į žmogaus kūną ir į tą sudėtingą pasaulį, kurį dengia mūsų oda.
Pasak šiuolaikiškai parengtos parodos organizatorių, ekspozicija yra skirta mokyti pažinti savo kūno sandarą ir skatinti žmones rinktis tinkamą gyvenseną, kad mūsų kūnas kuo ilgiau išliktų sveikas ir funkcionalus.
Paroda siekta kuo tiksliau parodyti žmonėms visas pagrindines kūno sistemas ir jų funkcijas, skatinti rūpintis sveikata, atskleisti tikrąjį žmogaus kūno stebuklą. Teigiama, kad paroda gali būti įdomi ne tiek anatomiją ir žmogaus fiziologiją studijuojantiems, bet kaip tik nieko bendra su medicina neturintiems žmonėms, jaunimui, moksleiviams.
Atskirose patalpose pristatomos devynios eksponatų grupės, papildomos interaktyviomis priemonėmis. Ekspozicijoje galima pamatyti ne tik specialiai preparuotus mirusių žmonių kūnus, skeletus ir organus, bet ir nuotraukas bei vaizdo siužetus monitoriuose apie tai, kaip funkcionuoja mūsų organizmas ir atskiros jo dalys.
Paroda suskirstyta pagal žmogaus kūno sistemas: kaulų, raumenų, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, reprodukcijos, vaisiaus vystymosi ir kt. Kiekvienas eksponuojamas žmogaus kūno pavyzdys paruoštas sudėtingu procesu, vadinamu „plastinacija”, kuris visam kūnui paruošti eksponuoti trunka apie metus. Plastinavimo proceso metu kūnas laboratorijose būna išsausinamas vis didėjančios koncentracijos etilo spiritu, maišomas su acetonu ir vakuume sutvirtinamas acetone tirpstančiu silikonu. Toks preparuotas kūnas išsilaiko apie dešimt metų, o vėliau yra kremuojamas.
Lankytojai galės palyginti sveikus plaučius su plaučiais, kuriuos pažeidė rūkymas ar užteršta miesto aplinka, pamatyti sunkių ligų pažeistus organus, susipažinti su vyro ir moters skeleto skirtumais, iš arti apžiūrėti žmogaus širdį, smegenis, stuburą, o žmogaus stuburo slankstelį palyginti su milžinišku banginio stuburo slanksteliu.
Spausdintoje vaizdinėje medžiagoje pateikiama ir daugiau įdomybių, pavyzdžiui, kad suaugęs žmogus turi 206 kaulus, bene sudėtingiausios – plaštakas ir pėdas sudarančios kaulų, nervų ir raumenų sistemos. Nedaug kas žino, kad žmogaus galvos smegenys, sudarančios tik labai nedidelę kūno dalį, sunaudoja net penktadalį viso gaunamo deguonies, be to, jas esą sunkiausia paruošti eksponavimui. Tikras stebuklas yra žmogaus širdis – yra apskaičiuota, kad per visą gyvenimą pro širdį prateka per 133 mln. litrų kraujo ir šio kiekio pakaktų užpildyti tris supertanklaivius. Be to, žmogaus širdis per gyvenimą susitraukia 2,6 mlrd. kartų.
Parodos išvadose pateikiami svarbiausi sveikos gyvensenos principai, vienas iš jų – žmogui gyvybiškai būtinas juokas, kuris mažina kraujospūdį ir stiprina imuninę sistemą. „Elkitės kaip šešiamečiai vaikai – jie juokiasi vidutiniškai 300 kartų per dieną, o suaugusieji juokiasi tik 17 kartų per dieną”, – apskaičiavo parodos rengėjai. Taip pat jie siūlo nevengti fizinio aktyvumo ir išmokti atsipalaiduoti, mat stresas sukelia arba komplikuoja apie 90 proc. visų ligų.
Parodos organizatoriai pasirūpino, kad ekspozicijoje būtų laikomasi pagarbos žmogaus kūnui – nebūtų fotografuojama, neskambėtų mobilieji telefonai, nebūtų liečiami eksponatai.
Paroda „Žmogaus kūnas” Vilniuje veiks iki gegužės 17 dienos.