Rusijoje esanti Kursko atominė elektrinė savaitgalį tapo taikiniu. Sekmadienio rytą elektrinės atstovai pranešė apie incidentą, kilusį po Ukrainos bepiločio orlaivio atakos.
Nors šį kartą pavyko išvengti katastrofiškų padarinių, įvykis atkreipė dėmesį į branduolinių objektų pažeidžiamumą karo sąlygomis. Kol ekspertai vertina galimus pavojus ir diskutuojama apie tarptautinės teisės ribas, incidentas rodo, kokie trapūs strateginiai infrastruktūros objektai net toliau nuo tiesioginės kovos zonos.
Pasak Kursko AE atstovų, smūgio metu buvo apgadintas vienas iš pagalbinių transformatorių. Nors avarijos padariniai buvo suvaldyti, incidentas sukėlė rimtą susirūpinimą dėl to, kas galėtų nutikti, jei smūgis būtų kliudęs branduolinei daliai ar svarbiems saugumo mechanizmams.
Kas įvyko Kursko atominėje elektrinėje?
Sekmadienio rytą Kursko atominės elektrinės spaudos tarnyba informavo apie gaisrą, kilusį dėl Ukrainos karinio drono atakos. Elektrinė įsikūrusi Kurčiatovo mieste, Kursko srityje, vakarinėje Rusijos dalyje.
Pasak pareigūnų, bepiločio orlaivio likvidavimas įvyko virš elektrinės teritorijos, jį numušė oro gynybos sistemos. Visgi dronas sprogo nukritęs šalia objekto, o sprogimo banga pažeidė pagalbinį transformatorių.
Dėl šio pažeidimo vieno iš elektrinės blokų galia sumažėjo iki 50 proc., nors nė vienas darbuotojas incidento metu nenukentėjo.
Atsakingi asmenys pranešė, kad gaisras, kilęs po sprogimo, buvo greitai užgesintas. Taip pat užtikrino, kad radiacijos lygis nei elektrinės viduje, nei aplinkiniuose rajonuose nenukrypo nuo įprastų normų.
Ukraina nekomentuoja, bet turi paaiškinimą
Ukraina oficialiai nepatvirtino, kad būtent jos pajėgos surengė šį smūgį, tačiau jau ne kartą pareiškė, kad atakos Rusijos teritorijoje yra atsakas į nuolatinius Maskvos vykdomus išpuolius.
Kijevas laikosi pozicijos, kad smūgiai yra nukreipti prieš infrastruktūrą, kuri laikoma svarbia Rusijos karinėms operacijoms.
Kaip rodo „ADP Research“ duomenys, karinių tikslų atakos įgauna vis platesnį technologinį spektrą, o dronai vis dažniau tampa pagrindiniu ginklu tokio tipo smūgiuose, dėl jų tikslumo ir sunkesnio aptikimo.
Gaisro vieta ne branduoliniame komplekse
Nors iš pradžių nebuvo aišku, kurioje tiksliai vietoje Kursko AE kilo gaisras, vėliau paaiškėjo, kad sprogimas įvyko ne branduolinėje komplekso dalyje.
Rusijos televizijos kanalas REN TV, remdamasis elektrinės atstovais, nurodė, kad apgadinta transformatorinė stotis yra už pagrindinės branduolinės zonos ribų.
Tai nereiškia, kad pavojus buvo nereikšmingas, anot ekspertų, bet kokie pažeidimai netoli branduolinių įrenginių kelia grėsmę ne tik vietinei infrastruktūrai, bet ir visos šalies saugumui.
Jei sprogimas būtų pasiekęs reaktorių aušinimo sistemą ar elektros tiekimo mazgą, pasekmės galėjo būti gerokai skaudesnės.
Kursko AE – viena didžiausių Rusijoje
Kursko atominė elektrinė yra vienas iš didžiausių tokio tipo objektų Rusijoje. Ji įsikūrusi maždaug 40 tūkstančių gyventojų turinčiame Kurčiatovo mieste.
Objektas buvo statytas dar Sovietų Sąjungos laikotarpiu, o šiuo metu jame veikia keli reaktoriai, kurie aprūpina energija ne tik regioną, bet ir kitus šalies kampelius.
Būtent dėl šios priežasties bet kokie incidentai šioje vietoje sulaukia didelio dėmesio, nes jų pasekmės gali peržengti regionines ribas.
Dronų atakos plečiasi
Kursko AE nebuvo vienintelis objektas, nukentėjęs nuo bepiločių atakų savaitgalį. Šeštadienio vakarą dronai buvo pastebėti ir Maskvos srityje. Vienas iš jų priartėjo prie sostinės, tačiau buvo numuštas.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas informavo, kad šiuo metu analizuojami sprogimo likučiai. Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, per trijų valandų laikotarpį skirtinguose šalies regionuose – Kalugos, Brjansko, Novgorodo ir Smolensko srityse, iš viso numušta 32 dronai.
Dėl šių atakų buvo nuspręsta laikinai sustabdyti kai kurių Maskvos oro uostų veiklą. Tai rodo, kad dronų karas vis stiprėja ne tik fronte, bet ir toli už jo ribų.
Ekspertai įsitikinė, jog Kursko atominės elektrinės ataka yra priminimas, jog karas tarp Rusijos ir Ukrainos vis dažniau persikelia į strategiškai jautrias sritis. Toks kontekstas kelia klausimų dėl branduolinių objektų saugumo karo metu, taip pat dėl tarptautinių normų, kurios iki šiol saugojo tokius objektus nuo karinių veiksmų.
Šiuo atveju pavyko išvengti skaudžių padarinių, tačiau jei tokios atakos kartosis, tuomet rizika neprognozuojamai išaugs. Branduoliniai objektai, kaip ir jų aplinka, nėra nepriekaištingai apsaugoti nuo visų pavojų.
