Europa pastaraisiais metais ieško būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Vienas ambicingiausių projektų galėtų tapti naujas dujotiekis, jungiantis Nigeriją, Libiją ir Europos žemyną.
Tokios linijos statyba ne tik atvertų naują tiekimo kelią, bet ir sustiprintų Afrikos bei Europos ekonominį bendradarbiavimą. Tai būtų svarbus žingsnis abiejų regionų energetinei ateičiai.
Nors projektas dar tik svarstomas, jis jau sulaukia didelio dėmesio. Nigerijos ir Libijos naftos ministrai aptaria galimus maršrutus, o pati idėja gali iš esmės pakeisti energetikos žemėlapį.
Trumpesnė ir saugesnė trasa per Libiją
Siūloma trasa per Libiją siektų apie 3,3 tūkst. kilometrų. Tai gerokai trumpiau nei ankstesni svarstyti variantai, tai per Alžyrą (4 tūkst. kilometrų) ar Maroką (daugiau nei 5,5 tūkstančio kilometrų).
Dar prieš tai buvo galvojama apie maršrutą palei Vakarų Afrikos pakrantę, jungiantį daugybę šalių. Tačiau toks variantas viršytų 7 tūkst. kilometrų, o dalis regionų yra nestabilūs dėl džihaidų veiklos. Be to, Senegalas prarado susidomėjimą projektu, nes atrado savo dujų telkinių. Todėl Libijos kryptis šiandien atrodo ne tik trumpiausia, bet ir praktiškiausia.
Didžiausi dujų ištekliai Afrikoje
Nigeria, tai gausiausiai gyventojų turinti Afrikos šalis, kartu valdo ir didžiausius gamtinių dujų rezervus žemyne. Oficialiai patvirtinti ištekliai siekia beveik 6 trilijonus kubinių metrų.
Pagrindinė išteklių zona yra Nigro delta, tapusi didžiausiu naftos ir dujų gavybos centru Afrikoje. Tačiau ši veikla smarkiai teršia aplinką ir kelia konfliktus dėl nepasidalytų pelnų.
Naftos pramonės veikla regione jau sukėlė aplinkosauginius judėjimus bei ginkluotus sukilimus. Tai parodė, kad ekonominis potencialas dažnai susiduria su socialiniais ir politiniais iššūkiais.
Galimybės ir iššūkiai
Nors Nigerija turi milžinišką potencialą, šalis kenčia nuo korupcijos, socialinės nelygybės ir nestabilumo. Konfliktai deltoje dar 2006 metais sukėlė naftos pramonės sabotažą ir paveikė pasaulines kainas.
Naujasis dujotiekis galėtų suteikti Nigerijai ir Libijai didelę ekonominę naudą. Tačiau tam būtinas politinis stabilumas, investicijos į infrastruktūrą ir aiškus planas, kaip užtikrinti saugumą.
Europai šis projektas reikštų galimybę diversifikuoti energijos šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Afrikai, tai šansą sustiprinti ekonominį vaidmenį pasaulinėje energetikoje.
