Baltijos jūra dažnai vadinama jauniausia pasaulio jūra, tačiau šis apibūdinimas tik iš dalies atskleidžia jos paslaptis ir turtingą istoriją. Šis sūrokas, apie 415 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto telkinys nuo seniausių laikų traukė žmones – vienus poilsiui pajūryje, kitus dėl jo gamtos išteklių ar neatskleistų paslapčių.
Baltijos jūra nėra tik paplūdimiai ir kurortai, tai ir erdvė, kurioje slypi istorijos pėdsakai, archeologiniai lobiai bei pavojingi radiniai, primenantys apie praėjusio šimtmečio dramas.
Didžiausią Baltijos paslaptį sudaro jos dugne nugrimzdę laivų nuolaužos. Kai kurios jų – tarsi laiko kapsulės. Viename XIX a. burlaivyje buvo aptiktos nepažeistos šampano ir mineralinio vandens buteliai.
Tačiau jūros dugne slypi ne tik laivai. Čia aptiktas ir milžiniškas akmenų mūras, laikomas viena seniausių tokio tipo konstrukcijų Europoje. Daug emocijų kelia ir vadinamoji Baltijos anomalija – apie 60 metrų skersmens struktūra, primenanti skraidančią lėkštę.
Teigiama, kad ji trikdo prietaisus, o jos kilmė iki šiol lieka mįslė. Baltijos jūra slepia ir gamtos turtus. Šalia Ščecino įlankos atlikti gręžiniai atskleidė naftos bei apie 5 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų išteklių. Vieniems tai atrodo kaip galimybė stiprinti ekonomiką, kiti kelia klausimą, ar išgavimas nesunaikins trapaus ekosistemos balanso.
Tačiau kartu su įspūdingais atradimais Baltijos dugnas primena ir tamsesnę istoriją. Jūra tebėra vienas didžiausių pasaulyje ginklų sąvartynų. Po abiejų pasaulinių karų čia buvo paskandinta didžiuliai kiekiai amunicijos.
Vien Gotsko ir Bornholmo įdubose, mokslininkų vadinamose „tiksinčia bomba“, guli apie 40 tūkst. tonų cheminio ginklo. Greta to yra šimtai laivų nuolaužų, kurių dalis pripildyta degalų, galinčių užteršti vandenis.
Apskaičiuota, kad Baltijoje nugrimzdę daugiau nei pusė milijono tonų įvairių ginklų, o vien Lietuvos ir Lenkijos pakrančių dalyje aptikta apie 400 karo laivų nuolaužų. Ne mažiau paslapčių slepia ir Baltijos salos.
Didžiausia Lenkijos sala Volinas mena dar akmens amžiaus gyventojus, o tyrėjai ją sieja su legendine Vineta ir vikingų Jomsborgu. Šiandien čia vyksta istorinių rekonstrukcijų festivaliai, o muziejuose atgyja slavų bei vikingų tradicijos.
Kita įdomi sala yra Märket. Vos 300 metrų ilgio ir 100 metrų pločio sklypelis padalintas tarp Suomijos ir Švedijos, o pagrindinis jo simbolis – automatizuotas švyturys bei fokų kolonijos, pritraukiančios turistus į vadinamąsias „fokų safarius“.
Dar viena ypatinga vieta yra šiaurės vakaruose esanti Gotska Sandön sala, ilgą laiką laikyta laukinės gamtos rojumi. Tačiau naujausi archeologiniai tyrimai parodė, kad žmonės čia gyveno jau nuo akmens amžiaus, užsiėmė žvejyba, medžiojo ruonius, o gal net naudojo salą strateginiams tikslams ar piratavimui.
Baltijos jūra yra savotiškas kontrastų pilnas pasaulis. Ji žavi savo archeologiniais lobiais, unikaliomis struktūromis ir gamtos turtais, tačiau kartu primena apie ekologines grėsmes, kurias kelia karo palikimas. Viena aišku, jauniausia pasaulio jūra dar ilgai slėps paslaptis, kurios privers mus nustebti.
