Fizinis aktyvumas vaikams yra viena svarbiausių sveikos raidos dalių. Judėjimas stiprina raumenis ir kaulus, lavina koordinaciją, ištvermę bei lankstumą, o kartu formuoja įpročius, kurie išlieka visam gyvenimui. Svarbiausia, kad fizinė veikla vaikams neturi būti sudėtinga ar priminti „treniruotę“ – dažniausiai pakanka paprasto, kasdienio judėjimo.
Fizinio krūvio specialistas, mokslų magistras Kristofers Treversas pabrėžia, jog judėjimas padeda vaikams išlieti energiją, stiprina pasitikėjimą savimi, gerina miego kokybę ir net palengvina susikaupimą mokykloje. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat palaiko širdies ir plaučių veiklą, gerina pusiausvyrą, mažina stresą ir padeda išlaikyti sveiką kūno svorį.
6–17 metų vaikams rekomenduojama kasdien judėti bent 60 minučių. Veikla turėtų apimti tiek ištvermę lavinančius pratimus, tiek raumenų stiprinimą. Vis dėlto svarbiausia taisyklė paprasta – geriausia fizinė veikla vaikui yra ta, kuri jam patinka ir skatina judėti natūraliai.
Fizinis aktyvumas pagal amžių
Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai juda per žaidimą. Jiems nereikia struktūruotų treniruočių ar sporto programų – pakanka bėgiojimo, šokinėjimo, vaikščiojimo, žaidimų vandenyje, šokių ar važinėjimo triratuku. Tokia veikla lavina koordinaciją ir padeda geriau pažinti savo kūną.
6–8 metų vaikams jau tinka šiek tiek struktūruotesnis judėjimas, tačiau žaidimo elementas išlieka labai svarbus. Šiame amžiuje galima rinktis paprastus pratimus su savo kūno svoriu, vaikišką jogą, šokinėjimą per šokdynę, važiavimą dviračiu ar paspirtuku, įvairias kliūčių juostas. Tai puikus metas formuoti taisyklingą judesių atlikimo techniką ir teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą.
9–12 metų vaikų koordinacija ir fizinės galimybės dažniausiai būna gerokai pažengusios. Jie gali atlikti sudėtingesnius pratimus, pavyzdžiui, atsispaudimus, pritūpimus, įtūpstus ar šuoliukus. Šiame amžiuje ypač naudinga pradėti reguliariai atlikti tempimo ir mobilumo pratimus – jie padeda išvengti traumų ir gerina judesių amplitudę.
Paaugliai (13–17 metų) dažnai jau yra pasirengę labiau struktūruotoms treniruotėms. Jie gali saugiai atlikti viso kūno treniruotes su savo kūno svoriu ar papildomu pasipriešinimu, išbandyti trumpas intensyvias intervalines treniruotes, jogą ar pilatesą. Svarbiausia, kad būtų akcentuojama taisyklinga technika ir palaipsnis krūvio didinimas.
Tėvų vaidmuo ir saugumas
Kad vaikai daugiau judėtų, tėvų vaidmuo yra itin svarbus. Vaikai lengviau įsitraukia, kai mato aktyvų suaugusiųjų pavyzdį: bendri pasivaikščiojimai, žygiai, žaidimai kieme ar sportas kartu dažnai tampa stipriausia motyvacija. Judėjimą taip pat verta skaidyti į trumpesnes atkarpas per dieną, o ne reikalauti vienos ilgos treniruotės.
Iki 12 metų rekomenduojama daugiausia dėmesio skirti pratimams su savo kūno svoriu ir judesių įgūdžių lavinimui. Paaugliams galima pasiūlyti labiau struktūruotas treniruotes, ypač jei jas prižiūri treneris. Svarbu suprasti, kad tinkamai atliekamos jėgos treniruotės vaikams yra saugios ir net gali sumažinti traumų riziką, ypač tiems, kurie daug juda ir sportuoja.
Svarbiausia – kad judėjimas teiktų džiaugsmą
Galiausiai fizinis aktyvumas neturėtų tapti pareiga ar spaudimu. Kai judėjimas yra smagus, įvairus ir pritaikytas amžiui, jis natūraliai tampa kasdienybės dalimi ir tvirtu pamatu sveikesniam gyvenimo būdui ateityje.
