Nuo 2025 metų spalio 9 dienos bankinė sistema Lietuvoje įžengs į naują etapą – bus pradėta taikyti automatinė gavėjo patikra pagal banko sąskaitos numerį ir nurodytą vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą.
Šis pokytis palies praktiškai kiekvieną gyventoją ar įmonę, vykdančią pavedimus. Iki šiol, atliekant bankinį pervedimą, svarbiausiu duomeniu buvo laikomas tik gavėjo sąskaitos numeris. Tai reiškia, kad net įrašius netikslų ar visai kitą vardą, pervedimas vis tiek būdavo įvykdomas. Dėl to dažnai pasinaudodavo sukčiai.
Dabar situacija keičiasi. Naujasis tikrinimo mechanizmas veiks kaip papildomas filtras, skirtas atpažinti netikslumus ar klastotes. Jei banko sistema pastebės, kad įrašytas vardas ar pavadinimas nesutampa su sąskaitos savininku, klientas apie tai bus informuotas.
Tokia patikra jau veikia daugelyje euro zonos šalių, kur pastebėtas reikšmingas sukčiavimo atvejų mažėjimas. Lietuvos bankas teigia, kad patikra truks tik akimirką ir nekainuos nei klientui, nei paslaugos teikėjui.
Kaip veiks nauja tvarka?
Naujoji sistema veiks trimis lygiais. Pirmas – visiškas atitikimas, vardas ir sąskaita sutampa, pavedimas vykdomas įprastai. Antras – dalinis neatitikimas, gali būti rašybos klaida, praleista raidė ar mažas netikslumas. Trečias – visiškas neatitikimas, kai sistema nustato, kad sąskaita priklauso visai kitam asmeniui ar įmonei nei įrašyta.
Tokiu atveju klientui bus parodytas įspėjimas, o sprendimą, tęsti ar ne, teks priimti pačiam. Svarbu žinoti, kad net jei sistema rodo neatitikimą, pavedimą galima įvykdyti. Tačiau tai daroma tik kliento atsakomybe.
Jeigu paaiškėtų, kad pervedimas buvo padarytas sukčiui, atsakomybė už prarastus pinigus teks pačiam mokėtojui. Kitaip tariant, bankas tokiu atveju nekompensuos žalos. Visgi, jei klaida būtų techninė arba sistema netinkamai susietų duomenis, atsakomybę turėtų prisiimti bankas ar kita mokėjimo įstaiga.
Kam tai padės labiausiai?
Pagrindinis šios naujovės tikslas yra pažaboti populiarų sukčiavimo modelį, kai apgavikai apsimeta įmonės atstovais ar investicijų tarpininkais. Jie pateikia tikroviškai atrodančią sąskaitą, bet ji iš tikrųjų priklauso kitam, dažnai su nusikalstama veikla susijusiam asmeniui.
Naujoji tikrinimo tvarka šiuos scenarijus apsunkins, pavyzdžiui, klientas įveda žinomą įmonės pavadinimą, tačiau sistema iškart įspėja, kad sąskaita su juo nesusijusi.
Pasitaikys ir paprastų klaidų, jei žmogus įprastai moka šeimai ar pažįstamiems, bet pervedimo ruošinyje nurodytas tik vardas be pavardės, sistema gali rodyti dalinį neatitikimą. Tokiais atvejais klientai tiesiog turės atnaujinti duomenis, nurodyti visą gavėjo vardą ir pavardę.
Ar reikės daryti ką nors papildomai?
Didžioji dalis gyventojų jokio papildomo veiksmo imtis neturės, naujoji sistema bus integruota į įprastas internetinės bankininkystės ar programėlių aplinkas. Patikra vyks automatiškai. Jei reikės atnaujinti senus mokėjimo ruošinius ar sąskaitų duomenis, bankai apie tai informuos.
Visa tai įgyvendins paslaugų teikėjai, ne klientai. Lietuvos bankas įspėja, jog sukčiai gali bandyti išnaudoti šią naujovę.
Todėl svarbu niekam neatskleisti savo duomenų, nespausti įtartinų nuorodų ir neatsakyti į netikėtus prašymus atnaujinti paskyras ar pateikti prisijungimo informaciją. Jei kyla abejonių – verčiau paskambinti į savo banką tiesiogiai.
Pokyčiai naudingi, bet reikalaujantys dėmesingumo
Ši naujovė yra reikšmingas žingsnis link saugesnių mokėjimų. Ji ne tik mažins sukčiavimo riziką, bet ir padės išvengti žmogiškųjų klaidų, kai netyčia nurodomas neteisingas gavėjas.
Nors tai reikalaus šiek tiek dėmesio, ypač pirmą kartą susidūrus su sistema, ilgainiui tai taps tokia pat įprasta, kaip dviejų žingsnių prisijungimas ar SMS kodas patvirtinimui.
Spalio mėnesį startuojanti tikrinimo tvarka galbūt iš pradžių sukels nepatogumų, bet vėliau padės apsaugoti tūkstančius žmonių nuo finansinių nuostolių. O kiekviena priemonė, padedanti sulaikyti pinigus nuo patekimo į sukčių rankas yra labai vertinga.
