Istorijos, kurios skamba lyg iš kino scenarijaus, kartais tampa realybe. Šį kartą kalbama apie slaptą operaciją Irane, kur susipynė pažangiausios technologijos, rizika ir laiko spaudimas.
Iš pirmo žvilgsnio visa tai primena mokslinę fantastiką – žmogaus paieška pagal širdies plakimą. Tačiau, pasirodo, tokie sprendimai jau naudojami realiose situacijose.
Ir nors visa operacija baigėsi sėkmingai, ji paliko daugiau klausimų nei atsakymų – ypač apie tai, kiek toli ši technologija gali nueiti ateityje.
Slapta technologija, kuri girdi širdį
Centrinė žvalgybos valdyba pirmą kartą realioje misijoje panaudojo iki šiol neviešintą sistemą „Ghost Murmur“. Ji padėjo aptikti Irane dingusį ir sužeistą JAV oro pajėgų narį.
Ši technologija fiksuoja žmogaus širdies elektromagnetinius signalus. Tam pasitelkiama pažangi magnetometrija kartu su dirbtiniu intelektu, kuris geba atskirti signalą nuo aplinkos triukšmo net labai didelėse teritorijose.
Vienas šaltinis situaciją apibūdino gana vaizdžiai – tai lyg bandymas išgirsti vieną balsą milžiniškame stadione, tik šiuo atveju „stadionas“ driekiasi per tūkstančius kvadratinių kilometrų.
Iki šiol tokio tipo signalai buvo aptinkami tik arti kūno, pavyzdžiui, medicinoje. Tačiau nauji sprendimai, susiję su sintetiniais deimantais, leido šį ribojimą įveikti.
Dvi paros kalnuose – lenktynės su laiku
Operacijos centre – sužeistas karininkas, žinomas kodiniu vardu „Dude 44 Bravo“. Po incidento jis katapultavosi pietų Irane, o vienas jo kolega buvo išgelbėtas gana greitai.
Tuo metu jis pats dingo be pėdsakų. Dvi paras jis slėpėsi kalnuose, daugiau nei 2000 metrų aukštyje, įsispraudęs į siaurą uolos plyšį. Nepaisant sužeidimų, jis laikėsi specialių išgyvenimo instrukcijų ir išvengė aptikimo.
Situacija komplikavosi dar labiau, kai Irano pajėgos pradėjo aktyvią paiešką. Buvo paskelbtas atlygis už jo suėmimą, o teritorija tiesiog „šukuojama“. Tai virto tikromis lenktynėmis – kas jį suras pirmas.
Nors jis turėjo avarinį siųstuvą, jo signalas nebuvo pakankamai tikslus. Lemiamu momentu būtent „Ghost Murmur“ užfiksavo jo širdies ritmą ir padėjo nustatyti buvimo vietą.
Operacija, primenanti filmą
Nustačius tikslią vietą, buvo pradėta didelė gelbėjimo misija. Joje dalyvavo šimtai karių ir daugiau nei 150 orlaivių. Viskas buvo suplanuota iki smulkmenų – net ir klaidinimo veiksmai.
Specialiai buvo skleidžiama klaidinga informacija apie tariamą evakuacijos maršrutą, siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrosios operacijos vietos. Tuo metu gelbėtojai judėjo kitu keliu.
Vis dėlto ne viskas vyko sklandžiai. Du transporto lėktuvai įstrigo smėlyje laikinoje bazėje, todėl teko skubiai organizuoti papildomą pagalbą. Galiausiai ši technika buvo sunaikinta, kad nepatektų į priešų rankas.
Operacija baigėsi sėkmingai – be aukų, o sužeistas karininkas buvo išgelbėtas.
Technologija, kuri keičia žaidimo taisykles
„Ghost Murmur“ laikoma reikšmingu žingsniu į priekį. Ji leidžia aptikti žmogų net tada, kai jis nenaudoja jokių aktyvių signalų ir yra fiziškai pasislėpęs.
Technologija sukurta kompanijos „Lockheed Martin“ padalinyje „Skunk Works“ ir jau testuota su įvairia karine technika. Ateityje jos panaudojimas gali dar labiau plėstis.
Tačiau ši sistema nėra tobula. Ji geriausiai veikia vietovėse, kur mažai elektromagnetinių trikdžių, o duomenų apdorojimas reikalauja didelių resursų ir laiko.
Būtent todėl Irano dykuma tapo tinkama vieta pirmajam bandymui – ten mažai trukdžių ir beveik nėra pašalinių signalų.
Ką tai reiškia ateičiai?
Ši istorija kelia svarbius klausimus. Jei žmogų galima aptikti pagal širdies plakimą, ką tai reiškia privatumui? Ar tokios technologijos taps kasdienybe, ar liks tik slaptų operacijų dalimi?
Kol kas aišku viena – tai, kas dar neseniai atrodė kaip fantastika, jau veikia realybėje. Ir, panašu, tai tik pradžia.
