Pelargonijos – vieni populiariausių balkonų ir palangių augalų, galintys džiuginti žiedais nuo pavasario iki pat vėlyvo rudens. Norint kasmet turėti gausiai ir sveikai žydinčių pelargonijų, verta jas dauginti iš auginių.
Tai paprastas ir patikimas būdas, kurį nesunkiai pritaikysite namuose net viduržiemį, kad pavasarį augalai būtų jau stiprūs ir gerai įsišakniję.
Sausis yra itin tinkamas metas imti pelargonijų ūglius dauginimui iš augalų, žiemojančių ant palangių, laiptinėse ar vėsesniuose kambariuose. Rudenį, trumpėjant dienoms ir silpnėjant žydėjimui, pelargonijų stiebai dažnai ištįsta ir praranda dekoratyvumą. Tačiau būtent tokie ūgliai puikiai tinka auginiams, nes juose sukaupta pakankamai gyvybinės energijos.
Dauginimui reikėtų rinktis tik sveikus, tvirtus ūglius be ligų ar puvinio požymių. Ilgesnes stiebų viršūnes patrumpinkite taip, kad ant augalo liktų keli augimo pumpurai, o iš nupjautų dalių suformuokite maždaug 12–15 cm ilgio auginius. Pjūvį atlikite įstrižai virš lapo mazgo. Apatinę lapų eilę pašalinkite, palikdami tik kelis viršutinius lapus – taip sumažinsite drėgmės garavimą ir puvinio riziką, o augalas daugiau jėgų skirs šaknų formavimui.
Įšaknijimui paruoškite lengvą ir laidų substratą. Geriausiai tiks universali žemė, sumaišyta su perlitu ar rupiu smėliu, kad vanduo neužsistovėtų. Substratas turi būti drėgnas, bet ne permirkęs – per didelė drėgmė yra viena dažniausių nesėkmių priežasčių.
Labai patogus būdas – auginius įšaknyti nedideliuose plastikiniuose maišeliuose su užsegimu. Į juos suberkite substratą, įkiškite auginių apatinius galus ir sandariai uždarykite, kad viduje susidarytų pastovi drėgmė. Tokia mini aplinka leidžia auginiams įsišaknyti be papildomo laistymo, o drėgmė cirkuliuoja natūraliai.
Paruoštus auginius laikykite šviesioje vietoje, tačiau saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių. Optimali temperatūra įšaknijimui – apie 18–20 °C. Maždaug po keturių savaičių auginiai turėtų būti suformavę tvirtą šaknų sistemą ir būti pasirengę persodinimui.
Persodinant į vazonus svarbu užtikrinti gerą drenažą. Vazonėlio dugne verta paberti keramzito ar žvyro, o žemę rinktis derlingą, bet laidžią. Auginius sodinkite atsargiai, nepažeisdami šaknų, o substrato stipriai nesuspauskite – jis turi likti purus, kad šaknys galėtų lengvai plėstis.
Žiemos metu pelargonijų tręšti nereikėtų. Šiuo laikotarpiu augalai auga lėčiau, o perteklinės trąšos gali paskatinti silpną, ištįsusį augimą. Tręšimą geriausia pradėti tik pavasarį, kai dienos ilgėja ir augalai pradeda aktyviai augti.
Kad pelargonijos būtų vešlios ir kompaktiškos, svarbus jų formavimas. Įšakniję auginiai, ypač žiemą, linkę stiebtis į viršų dėl šviesos trūkumo. Patrumpinus jaunus augalus ir palikus kelis augimo pumpurus, paskatinamas šoninių ūglių formavimasis. Dėl to pavasarį pelargonijos tampa tankesnės, stipresnės ir vėliau žydi kur kas gausiau.
Tinkamai padaugintos ir suformuotos pelargonijos, atšilus orams, greitai prisitaiko prie lauko sąlygų ir jau nuo pavasario džiugina sveiku augimu bei gausiais, vešliais žiedais.
