Šiandien beveik neįmanoma apsilankyti restorane, prekybos centre ar įmonėje, kur nebūtų siūlomas belaidis internetas (Wi-Fi), dažnai suteikiamas visiškai nemokamai. Toks ryšys itin patogus norint greitai patikrinti informaciją, naršyti socialiniuose tinkluose ar atsakyti į žinutes.
Vis dėlto, naudojantis viešais belaidžio ryšio tinklais visada išlieka tam tikra rizika, apie kurią daugelis vartotojų nesusimąsto.
Visų pirma svarbu žinoti, kad interneto paslaugų teikėjai gali matyti ir fiksuoti nešifruotą duomenų srautą savo tinkluose. Tai reiškia, jog teoriškai galima stebėti, kokia veikla vykdoma prisijungus prie konkretaus „Wi-Fi“ ryšio.
Nors tai nereiškia, kad kiekvienas paslaugų teikėjas nuolat analizuoja vartotojų duomenis, pati tokia galimybė egzistuoja. Todėl jungiantis prie viešojo tinklo būtina suprasti, kam jis priklauso ir kokio lygio apsauga jame taikoma.
Saugumo lygis labai priklauso nuo vietos. Pavyzdžiui, oro uostuose, viešbučiuose ar dideliuose verslo centruose dažniausiai naudojamos papildomos saugumo ir stebėsenos priemonės, leidžiančios greičiau aptikti įtartiną veiklą.
Tuo tarpu mažose kavinėse ar parduotuvėse „Wi-Fi“ dažnai įrengiamas tik klientų patogumui, neskiriant didelio dėmesio duomenų apsaugai. Tokie atviri tinklai tampa ypač patrauklūs kibernetiniams nusikaltėliams.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl viešieji belaidžio ryšio tinklai laikomi pavojingesniais nei privatūs, yra silpnas arba visai nenaudojamas šifravimas.
Dėl to piktavaliai, turintys techninių žinių, gali perimti perduodamus duomenis, matyti lankomus puslapius ar net bandyti gauti prisijungimo duomenis. Be to, sukčiai neretai kuria netikras prieigos stotis su patraukliais pavadinimais, imituojančiais oficialų „Wi-Fi“, kad apgaule priverstų vartotojus prie jų prisijungti.
Papildoma rizika kyla „Android“ telefonų naudotojams, nes ši operacinė sistema leidžia lengviau diegti programas iš neoficialių šaltinių.
Prisijungus prie nesaugaus tinklo padidėja tikimybė, kad įrenginys taps kenkėjiškų programų taikiniu, ypač jei vartotojas nėra įjungęs papildomų apsaugos priemonių.
Nors niekada neįmanoma būti visiškai tikram, ar konkretus viešasis „Wi-Fi“ tinklas yra saugus, riziką galima gerokai sumažinti. Prisijungiant prie tokių tinklų rekomenduojama naudoti virtualų privatų tinklą (VPN), vengti atvirų ryšių be slaptažodžio, neatlikti jautrių veiksmų, tokių kaip bankininkystė ar prisijungimai prie svarbių paskyrų, bei pasirūpinti dviejų veiksnių autentifikavimu.
Taip pat itin svarbu reguliariai atnaujinti telefono operacinę sistemą ir programas, nes atnaujinimai dažnai pašalina saugumo spragas, kuriomis naudojasi kibernetiniai nusikaltėliai.
