Žiemą apledėję automobilio stiklai – kasdienė daugelio vairuotojų problema. Dažniausiai pasirenkamos dvi priemonės: ledo grandiklis ir cheminis langų atitirpiklis. Abi jos veiksmingos, tačiau turi savų trūkumų, todėl svarbu žinoti, kada kuri priemonė tinkamesnė ir kodėl geriausią rezultatą dažnai duoda jų derinimas.
Ledo grandiklis yra paprasčiausia ir labiausiai paplitusi priemonė kovojant su ledu. Jo didžiausias privalumas – momentinis poveikis: ledas pašalinamas mechaniškai, todėl nereikia laukti, kol priemonė suveiks. Šis metodas veiksmingas net esant labai žemai temperatūrai ir esant storam ledo sluoksniui.
Tokios priemonės yra pigios, lengvai prieinamos ir dažniausiai laikomos būtina žiemos įranga automobilyje. Dauguma vairuotojų ledo grandiklį vežiojasi nuolat, kartu su sniego šluotele ar šepečiu. Vis dėlto šis paprastumas turi ir kainą.
Po ledo grandiklio ašmenimis lengvai patenka smėlis ar smulkūs nešvarumai, kurie gali subraižyti stiklą. Taip pat kyla rizika pažeisti gumines sandarinimo juostas, o tai ilgainiui lemia prastesnį sandarumą, dažnesnį langų rasojimą ir greitesnį gumų nusidėvėjimą.
Skubant ant stiklo dažnai lieka smulkių ledo likučių, kurie vėliau gadina valytuvų gumeles. Ledo grandiklis ypač naudingas esant dideliam šalčiui, tačiau reikalauja fizinių pastangų ir atsargumo, kad nebūtų padaryta žala.
Langų atitirpiklis veikia cheminiu principu – tirpindamas ledo sluoksnį. Esant plonam šerkšnui, efektas pasiekiamas labai greitai: kartais pakanka keliolikos sekundžių, kad stiklas vėl taptų skaidrus.
Tai patogus sprendimas, nes nėra tiesioginio mechaninio kontakto su stiklu ar gumomis. Dėl to gerokai sumažėja įbrėžimų, sandarinimo juostų pažeidimų ir valytuvų gumelių nusidėvėjimo rizika.
Vis dėlto atitirpikliai turi ir trūkumų. Jie brangesni, o naudojant kasdien vieno buteliuko dažnai užtenka tik kelioms dienoms. Esant stipriam šalčiui ir storam ledo sluoksniui, veikimo laikas gerokai pailgėja, o kai kurios priemonės, nukritus temperatūrai žemiau –10 °C, tampa mažiau efektyvios.
Pučiant stipriam vėjui aerozoliniai purkštuvai taip pat veikia prasčiau. Todėl atitirpiklis labiau tinka lengvam šerkšnui ar plonam ledo sluoksniui, tačiau ne visada padeda sudėtingomis sąlygomis.
Kai temperatūra nukrenta žemiau –10 °C, vien cheminės priemonės dažnai nebepajėgia visiškai ištirpdyti ledo. Viršutinis sluoksnis suminkštėja, tačiau po juo lieka kieta ledo pluta, kurią tenka šalinti mechaniškai.
Tokiu atveju ledo grandiklis tampa efektyvesnis, nors kartu išauga ir stiklo bei guminių detalių pažeidimo rizika. Dėl to optimalus sprendimas dažniausiai yra abiejų metodų derinys.
Pirmiausia stiklas nupurškiamas atitirpikliu, kad ledas suminkštėtų, o tuomet atsargiai pašalinamas ledo grandikliu. Taip reikia mažiau jėgos, sutrumpėja darbo laikas ir gerokai sumažėja tikimybė subraižyti stiklą ar pažeisti sandarinimo juostas.
Žiemą geras matomumas – ne pasirinkimas, o pareiga. Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją pasirūpinti, kad langai būtų švarūs ir skaidrūs, nes apledėję ar nevalyti stiklai kelia realų pavojų eismo saugumui.
Nuvalyti būtina ne tik priekinį, bet ir šoninius bei galinį langus. Galinio stiklo šildymas palengvina situaciją, tačiau priekinis stiklas beveik visada reikalauja rankinio įsikišimo, nes vien variklio šildymo dažniausiai nepakanka.
