Daugiau nei 1 300 Australijos Viktorijos valstijos gyventojų prisijungė prie kolektyvinio ieškinio prieš bendrovę „Johnson & Johnson“. Ieškovai teigia, kad bendrovės gaminta talko pudra galėjo prisidėti prie kiaušidžių vėžio, mezoteliomos (plaučius pažeidžiančio vėžio) ir kitų reprodukcinę sistemą veikiančių onkologinių ligų.
Šis teisinis procesas seka panašias bylas Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje. Viena garsiausių bylų vyko Kalifornijoje: 2025 m. gruodį prisiekusieji nusprendė, kad „Johnson & Johnson“ turi sumokėti dviem moterims 40 mln. JAV dolerių kompensaciją. Teismas pripažino, jog bendrovė neįspėjo vartotojų apie galimą riziką.
Talkas yra natūralus mineralas, randamas įvairiose pasaulio vietose. Su juo žmonės gali susidurti kasybos ar pramonės srityse, tačiau dažniausiai – naudodami kosmetikos produktus, pavyzdžiui, kūno ar kūdikių pudras.
Ši medžiaga vertinama dėl savo savybių: ji gerai sugeria drėgmę, mažina odos trintį ir padeda išvengti sudirgimų. Kosmetikoje talkas taip pat naudojamas tam, kad pudros ir makiažo priemonės geriau pasiskirstytų, tolygiau dengtų odą ir suteiktų jai glotnumo pojūtį.
Diskusijos apie galimą talko ryšį su vėžiu prasidėjo dar XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Tuomet kilo įtarimų, kad dalis talko žaliavos gali būti užteršta asbestu.
Asbestas yra žinomas kancerogenas, galintis sukelti plaučių vėžį, jei jo dalelės patenka į kvėpavimo takus. Kadangi talkas ir asbestas neretai aptinkami tose pačiose geologinėse vietovėse, kasybos metu gali atsirasti užterštumo rizika.
Nuo aštuntojo dešimtmečio gamintojai stengiasi naudoti tik nuo asbesto išvalytą talką. Vis dėlto iki galo nėra aišku, kaip dažnai ir kokiais metodais per pastaruosius dešimtmečius buvo tikrinamas įvairių produktų užterštumas.
2023 m. „Johnson & Johnson“ pranešė visame pasaulyje atsisakanti talko savo produktuose ir pereinanti prie kukurūzų krakmolo pagrindu pagamintų pudrų. Tačiau kiti gamintojai talko pudras vis dar parduoda, o pati medžiaga ir toliau naudojama tiek kosmetikoje, tiek pramonėje.
Moksliniai tyrimai leidžia manyti, kad talko naudojimas gali būti siejamas su dviem vėžio tipais. Pirmasis – plaučių vėžys, galintis išsivystyti įkvepiant talko daleles; tokia rizika dažniau aptariama profesinėje aplinkoje, kai su medžiaga susiduriama ilgą laiką ir didesniais kiekiais.
Antrasis – kiaušidžių vėžys, kuris kai kuriuose tyrimuose siejamas su ilgalaikiu talko naudojimu genitalijų srityje. Dalis mokslinių darbų nustatė šiek tiek didesnį šios ligos dažnį tarp moterų, kurios reguliariai naudojo talko pudrą.
Vis dėlto ne visi tyrimai patvirtino tokį ryšį: kai kurios studijos neaptiko aiškaus padidėjusios rizikos požymio. Tyrimus apsunkina ir praktiniai veiksniai – žmonėms dažnai sudėtinga tiksliai prisiminti, kokius produktus jie naudojo prieš daugelį metų. Be to, dalis pacientų iki tyrimų pradžios būna mirę, todėl jų duomenys ne visada patenka į analizes.
Didelės apimties mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad galimas ryšys tarp talko ir tam tikrų kiaušidžių vėžio formų yra silpnas, tačiau statistiškai pastebimas. Tai reiškia, kad rizika gali būti šiek tiek didesnė, tačiau tikslus biologinis mechanizmas vis dar nėra aiškus.
Tuo pačiu nurodoma, kad nėra įrodymų, jog talkas didintų gimdos ar gimdos kaklelio vėžio riziką.
2024 m. Pasaulio sveikatos organizacija atnaujino vertinimą ir priskyrė talką medžiagoms, kurios „tikriausiai yra kancerogeninės žmonėms“. Tai antra pagal pavojingumą kategorija, į kurią taip pat patenka raudona mėsa ir kai kurios kitos plačiai naudojamos medžiagos.
Jei naudojate talko pudrą ir nerimaujate dėl galimos rizikos, specialistai pataria apsvarstyti vartojimo mažinimą arba alternatyvių produktų pasirinkimą. Kaip ir priimant bet kokius su sveikata susijusius sprendimus, svarbu pasverti galimą naudą ir galimą riziką.
