Kadaise labai seniai Tamara Driu buvo nepatraukli, bjauri, drovi, nepasitikinti savimi mergaitė. Išvykusi į Londoną ir užkopusi karjeros laiptais žurnalistė pasitvarkė nosytę, pasidailino kūno formas, pradėjo gundančiai rengtis ir tapo panaši į fatališką moterį. Ji grįžta į gimtąjį kaimą, kad parduotų mirusiai mamai priklausantį namą ir pati to nenorėdama sukelia ramybės oazėje tikrą chaosą. Dabar Tamara žino, kad gražiai ir seksualiai atrodo ne tik iš užpakalio, todėl skuba sudėlioti taškus santykiuose su paauglystėje beprotiškai mylėtu ir skaudžiai pamestu Endžiu. Kaiminystėje gyvenantys, įkvėpimą kūrybai žvejojantys, vidutinio amžiaus krizės rebusus sprendžiantys garbūs rašytojai neatpažįsta radikaliai pasikeitusios žavingosios Tamaros. Kiekvienas jos nerūpestingas poelgis griauna idilę, provokuoja pavydą, aistrą, geismą, šaudo skandalų griaustinius ir pučia gandų cunamį visame kaime.
Per pastaruosius dvejus metus žaibiškai išpopuliarėjusi Gemma Arterton (nuo epizodinio vaidmenuko Guy‘aus Ritchie „Rokenroloje“ ir agento Džeimso Bondo merginos gundymų veiksmo trileryje „007 Paguodos kvantas“) šiemet viešėjo Lietuvos kino teatruose du kartus – fantastiniuose nuotykiuose „Titanų susidūrimas“ (34,5 tūkst. parduotų bilietų ir 499 tūkst. Lt pajamos) ir „Persijos princas: laiko smiltys“ (36 tūkst. parduotų bilietų ir 454 tūkst. Lt pajamos). „Oskarui“ nominuoto režisieriaus Stepheno Frearso („Karalienė“, „Visos jos tokios“, „Pavojingi ryšiai“, „Šeri“, „Purvini gražūs dalykai“) režisuota geros nuotaikos komedija “Tamara Driu” smagiai debiutavo 2010 m. Kanų festivalio ne konkursinėje programoje. Neįpareigojančio filmo scenarijų įkvėpė nuo 2005 m. kiekvieną savaitę laikraštyje „The Guardian“ spausdintas šmaikščių karikatūrų komiksas.
