Kraujyje esantis kofeino kiekis gali turėti įtakos tam, kiek riebalų kaupia žmogaus organizmas, o tai savo ruožtu gali lemti riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Į tai dėmesį atkreipia 2023 m. atliktas tyrimas, kuriame, pasitelkus genetinius žymenis, nustatytas aiškesnis ryšys tarp kofeino koncentracijos kraujyje, kūno masės indekso (KMI) ir 2 tipo diabeto rizikos.
Tyrimą atliko mokslininkai iš Karolinskos instituto Švedijoje, Bristolio universiteto ir Londono Imperatoriškojo koledžo Jungtinėje Karalystėje. Jų teigimu, nekaloringi, bet kofeino turintys gėrimai galėtų būti toliau tiriami kaip potenciali priemonė mažinant kūno riebalų kiekį.
„Genetiškai prognozuojamos didesnės kofeino koncentracijos plazmoje buvo susijusios su mažesniu KMI ir mažesne bendra kūno riebalų mase“, – rašo tyrėjai 2023 m. kovą paskelbtame straipsnyje.
„Be to, genetiškai prognozuojamos didesnės kofeino koncentracijos plazmoje buvo susijusios su mažesne 2 tipo diabeto rizika. Manoma, kad apytikriai pusė kofeino poveikio 2 tipo diabeto rizikai pasireiškia per sumažėjusį KMI.“
Tyrime analizuoti beveik 10 000 žmonių duomenys, paimti iš esamų genetinių duomenų bazių. Daugiausia dėmesio skirta genetiniams variantams tam tikruose genuose arba šalia jų, kurie siejami su kofeino skaidymo greičiu organizme.
Paprastai žmonės, turintys tam tikrų genų variantų – pirmiausia CYP1A2 ir jį reguliuojančio geno AHR – kofeiną skaido lėčiau, todėl jis ilgiau išlieka kraujyje. Tačiau tokių žmonių bendras suvartojamo kofeino kiekis dažnai būna mažesnis.
Norint nustatyti tikėtinus priežastinius ryšius tarp šių genetinių variantų, tokių ligų kaip diabetas, kūno masės ir gyvenimo būdo veiksnių, buvo taikytas Mendelio randomizacijos metodas.
Nors nustatytas aiškus ryšys tarp kofeino koncentracijos kraujyje, KMI ir 2 tipo diabeto rizikos, jokio reikšmingo ryšio tarp kofeino kiekio kraujyje ir širdies bei kraujagyslių ligų (įskaitant prieširdžių virpėjimą, širdies nepakankamumą ir insultą) neaptikta.
Ankstesni tyrimai jau buvo parodę, kad vidutinis ir santykinai didesnis kofeino vartojimas gali sietis su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle bei mažesniu KMI. Šis naujas darbas papildo turimas žinias apie tai, kaip kofeinas ir kofeino turintys gėrimai veikia žmogaus organizmą.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad kofeino poveikis organizmui nėra vien tik teigiamas. Vartojant jį neapdairiai, galima patirti nepageidaujamų padarinių, todėl būtina atsargiai vertinti galimą naudą ir riziką. Šis tyrimas – svarbus žingsnis bandant nustatyti, koks kofeino kiekis galėtų būti laikomas optimaliu.
„Nedidelės, trumpalaikės studijos parodė, kad kofeino vartojimas lemia kūno svorio ir riebalų masės sumažėjimą, tačiau ilgalaikis kofeino poveikis dar nėra aiškus“, – aiškina tyrėjai.
„Atsižvelgiant į itin didelį kofeino vartojimą visame pasaulyje, net ir nedideli jo metaboliniai poveikiai gali turėti reikšmingų pasekmių sveikatai.“
Mokslininkų teigimu, nustatyta sąsaja gali būti susijusi su tuo, kaip kofeinas didina termogenezę (šilumos gamybą) ir riebalų oksidaciją (riebalų pavertimą energija) organizme. Abu šie procesai yra svarbūs bendrai medžiagų apykaitai.
Nors tyrime dalyvavo didelė tiriamųjų grupė, Mendelio randomizacijos metodas nėra neklystantis, todėl galimi ir kiti, neįvertinti veiksniai. Norint patvirtinti priežastinius ryšius, reikės tolesnių, išsamesnių tyrimų.
Bristolio universiteto genetinės epidemiologijos specialistas Benjaminas Woolfas pabrėžia, kad būtini atsitiktinių imčių kontroliuojamieji tyrimai, kurie padėtų įvertinti, ar nekaloringi, kofeino turintys gėrimai iš tikrųjų gali sumažinti nutukimo ir 2 tipo diabeto riziką.
