Tarp Baltijos šalių vairuotojų greitį dažniausiai viršija lietuviai (76 proc.), nepaisant to, beveik pusė greitį viršijančių mūsų šalies vairuotojų (48 proc.) baudos už šį nusižengimą nėra gavę – tai paaiškėjo po bendrovės ERGO inicijuotos apklausos, kurios duomenis, apklaususi 3002 Lietuvos, Latvijos bei Estijos gyventojus, pateikė bendrovė „Norstat“.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad didelė dalis Baltijos šalių vairuotojų yra linkę viršyti greitį. Dažniausiai tokį pažeidimą darantys prisipažino lietuviai (76 proc.), nedaug atsiliko estai (74 proc.), rečiausiai – latviai (67 proc.).
Nors greičiau nei leistina važiuojančių vairuotojų Estijoje yra beveik tiek pat, kaip ir Lietuvoje, estai kai kuriais atžvilgiais – atsakingesni vairuotojai. Paklausti kiek daug viršija greitį, 84 proc. proc. jų nurodė nevažiuojantis daugiau nei 10 km/h virš ribos, tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje tokių vairuotojų buvo mažiau – atitinkamai 60 ir 59 proc. Trečdalis lietuvių (34 proc.) ir latvių (37 proc.) leistiną greitį viršija iki 20 km/h, o dar stipriau akceleratoriaus pedalą spaudžia net 7 proc. lietuvių, 4 proc. latvių ir tik 2 proc. estų.
„Tokie apklausos rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvoje greičio viršijimo problema yra opiausia iš visų Baltijos šalių. Esame ne tik labiau linkę nepaisyti greičio ribojimų, bet ir akceleratorių spaudžiam stipriau. Tokia tendencija kelią pavojų ne tik vairuotojams ir jų keleiviams, bet ir kitiems eismo dalyviams, ypač – pėstiesiems.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad pėsčiųjų mirties rizika susidūrus su automobiliu išauga 4,5 karto automobilio judėjimo greičiui nuo 50 km/h padidėjus iki 65 km/h. Be to, greičiau judantį automobilį sunkiau sustabdyti, tad tikimybė išvengti eismo įvykio važiuojant didesniu greičiu kur kas mažesnė“, – sako ERGO Žalų administravimo vadovas Baltijos šalyse Gytis Matiukas.
Beveik pusė – niekada negavo baudos
Tyrimas atskleidė ir tai, jog beveik pusė (48 proc.) lietuvių ir latvių vairuotojų niekada nėra gavę baudos už greičio viršijimą. Estijoje tokių vairuotojų kur kas mažiau – 39 proc. Kita vertus, būtent Estijoje daugiau vairuotojų (11 proc.) baudą už greičio viršijimą yra gavę daugiau nei tris kartus. Latvijoje tokių vairuotojų yra 10 proc., Lietuvoje – 9 proc.
Šiuo metu Lietuvoje baudos už važiavimą greičiau nei leistina prasideda nuo 12-30 Eur (už greičio viršijimą 11-20 km/h), o štai greičio ribą viršijus daugiau kaip 50 km/h, gresia ne tik 450-550 Eur dydžio bauda, bet ir teisių atėmimas nuo 1 iki 6 mėn.
„Greičio viršijimas – vienas dažniausiai KET pažeidimų mūsų šalyje, o vairuotojų pasiteisinimai dėl pažeidimo neretai kelia liūdesį – neva, skubėjo į svarbų susitikimą arba važiavo „taip kaip visi“. Tačiau retas vairuotojas įsivertina, kad važiuodamas greičiau nei leistina sutaupys vos kelias minutes, tačiau riziką sukelti ar patekti į eismo įvykį padidins net kelis kartus“, – įspėja G. Matiukas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausą draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat“ atliko šių metų birželį. Jos metu internetu apklausti 3002 Baltijos šalių gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
