Vaizdų svetainėje „YouTube“ save žaloti linkusių asmenų filmukai skaičiuojami šimtais, jie yra vieni iš lankomiausių ir gali kelti neigiamą poveikį juos žiūrintiems asmenims, teigia Kanados mokslininkai.
Gąsdina ar moko?
Šimtai populiariausių su savižala (self-harm) susijusių filmukų sulaukė daugiau nei 2 milijonų peržiūrų. Kaip „mėgstama“ ji pažymėta daugiau nei 12 tūkstančių kartų, skelbia „ABC News“. „YouTube“ vienus filmukus jau pašalino, o kitus leidžia žiūrėti tik prisijungusiems ir reikiamo amžiaus vartotojams.
Paaiškėjo, kad 9-se iš 10-ties tokių filmukų pateikiamos savižalos nuotraukos, o 28 proc. filmukų prieš save nukreipti veiksmai įamžinti filmuojant. Beveik pusė filmukų visiškai neįspėja, kokio turinio vaizdus lankytojai gali pamatyti.
Kodėl yra žalojamasi?
Sau keliamas skausmas tokiems asmenims esą padeda susidoroti su emocijomis, suteikia stiprų momentinį atsitraukimą nuo psichikos problemų. Misisipės universiteto medicinos centro asmenybės sutrikimų tyrėjas Kimas Gratzas teigia, kad tarp koledžo studentų į savęs žalojimą linkusių yra 17-40 proc., universitetuose – 15-30 proc. studentų.
Kai kuriuose filmukuose nedviprasmiškai jų kūrėjų įvardijama, jog jie į „YouTube“ šią medžiagą patalpino vien tam, kad kiti su šia problemas susiduriantys asmenys nesijaustų vieniši. Vienas lankytojas paskelbė, kad jam smagu žinoti, kad yra ir daugiau tokių kaip jis, tuo tarpu kitas teigia su šia problema kovojęs 5 metus, kol pagaliau supratęs, jog yra daug svarbesnių dalykų gyvenime, nei nusiraminti su peiliu rankoje, o geriausiai negandas dabar padedantys išspręsti draugai.
Dalyje filmukų pateikiama ir švietėjiška informacija – statistiniai duomenys ar gyvenimiškos istorijos, daug metų save žalojančių asmenų pasisakymai ir jų pastangos kovoti su šia problema. Nevengiama parodyti randų, tai perspėjant apie galimus šių veiksmų padarinius.
Savižala – liga
Savęs žalojimu paremtas elgesys nesietinas su savižudybe, bet gali prie jos privesti. Dažniausiai taip elgtis linkę asmenys peiliu ar skutimosi peiliuku įpjauna odą. Tokie veiksmai pateisinami individo siekiu nusiraminti, susikontroliuoti, ar tiesiog iš neapykantos sau.
„Visiems asmenims, kurie linkę į savęs žalojimą, reikia skubios ir profesionalios pagalbos, bet dažniausiai jie jos negauna. Jie slepia savo žaizdas ir randus po drabužiais, taip paslėpdami ir problemą bei sau sukeltas kančias“ – teigia Kevinas Caruso iš Suicide.org svetainės, vienijančios polinkį į savižudybę turinčius asmenis.
Taip pat pastebėta, kad „tikrieji“ žalotojai savo poelgius slepia ir dažniausiai juos laiko gėdingais. Todėl nuogąstaujama, kad moksliniai tyrimai ir esamos problemos iškėlimas į viešumą gali padidinti informuotumą apie tokią problemą ir ją platinti.
Ko bijo mokslininkai?
Nors moksliniai tyrimai apie internete randamos informacijos įtaką savęs žalojimui yra nauji, neatmestina galimybė, kad tokie filmukai, specialios svetainės ir forumai gali būti tokie pat žalingi kaip ir skatinantys anoreksiją ar propaguojantys bulimiją. Pastarosiomis ligomis serga didesnis savižalių procentas lyginant su savęs nežalojančiais asmenimis. Tai anksčiau arba iki šiol seksualiai ar kitaip išnaudoti/išnaudojami asmenys, linkę į depresiją ar sergantys kitais psichologiniais sutrikimais.
„Dalis šių vaizdų gali paskatinti arba sustiprinti su savęs žalojimų susijusią elgseną. Kartu bendruomenėse gali įsivyrauti nuomonė, kad prieš save nukreipti veiksmai yra normalus elgesys, o aplinkiniai žmonės tokių atveju nepagalvotų apie galimybę padėti“, – teigė Stephenas Lewis iš Kanados Ontarijo valstijos Guelpho universiteto.
