Šiemet įmonėms įsigaliojo didesnis pelno mokesčio tarifas – 16 proc. Dažnai verslas bando sumažinti šį mokestį būdais, kurie balansuoja ties įstatymo riba. Pavyzdžiui, prie įmonių sąnaudų priskiriami pirkiniai, kurie prasilenkia su įmonės veikla. Tarp jų atsiduria arkliai, banglentės ar net krūtų pakėlimo operacijos. Buhalterės.lt ekspertai perspėja – dirbtinis sąnaudų didinimas gali atsirūgti.
Lietuvoje pelnas apskaičiuojamas iš pajamų atėmus sąnaudas, kurios susijusios su bendrovės veikla. Bet nustatyta tvarka dažnai bandoma piktnaudžiauti.
„Praktika rodo, kad dirbtinai didinti sąnaudas bando kas trečia įmonė. Taip siekiama mažinti ir pelno mokestį, įsigyjant sau asmeninių daiktų“, – pasakoja Buhalterės.lt vadovas Laimis Jančiūnas.
Po sąnaudų eilute bandoma „pakišti“ įvairius pirkinius ar paslaugas. Tarp jų atsiduria net pikantiškos prekės.
„Perka kailinius, kostiumus, buitinę techniką, banglentes, slidinėjimo įrangą, apatinį trikotažą, aukštakulnius batelius. Pasitaiko atvejų, kai perkamos egzotinės kelionės, krūtų pakėlimo operacijos, urologo paslaugos, permanentinio makiažo ar dantų protezavimo paslaugos. Viena įmonė norėjo net arklį nusipirkti“, – juokiasi L. Jančiūnas.
Sąnaudoms bandoma priskirti LED lempas nagams, minoksidilį nuo plikimo, smulkintuvus, skalbimo ar džiovinimo mašinas, virykles, elektrinius dantų šepetėlius, cigaretes ar skalbimo priemones. Drąsiausi nepagaili lėšų ir viršutinio voko plastikos operacijoms. Bandoma legalizuoti viską, kas susiję su namo statyba ar įrengimu.
Pirko fortepijoną, kad grotų klientams
Tokius pirkinius įmonės bando pateisinti. Buhalterės.lt vadovas tikina, kad dažniausiai verslo argumentai sukelia šypseną.
„Vieno kliento vaizduotė buvo išties laki. Įmonė veikė tarpininkavimo ir tyrimų srityje. Bendrovės vardu įsigyti segvėjai, fortepijonas, lauko žaidimai. Planuota nusipirkti džiakuzi. Gavome paaiškinimą, kad segvėjais po sandėlį važinėja bendrovės klientai. Taip taupomas laikas. Stalo žaidimai – smagus būdas praleisti laiką susitikimų metu. Tačiau įdomiausiai paaiškintas fortepijono įsigijimas. Esą, kai su klientais kalbama telefonu, pajutus, kad jie nuobodžiauja, pradedama groti fortepijonu ir pokalbis tęsiasi toliau“, – įmonių argumentus atskleidžia L. Jančiūnas.
L. Jančiūnas prisimena ir kitas kuriozines situacijas. „Pasitaiko, kad bendrovės bando keistas prekes paslėpti tarp kitų pirkimų. Pavyzdžiui, tarp įsigytų statybinių medžiagų atsiduria lego, futbolo apranga ar 5D akiniai”, – pasakoja jis.
O štai viena įmonė bandė įrodyti, kad lova darbovietėje jai reikalinga, nes galima atsisėsti ir gerti kavą.
Nustačiusi neteisingas sąnaudas, VMI gali prašyti patikslinti deklaracijas. Gali būti perskaičiuotas ir padidintas pelno mokestis, priskaičiuoti delspinigiai. Nustačius, kad asmeninės išlaidos bandomos legalizuoti tyčia, o valstybei padaryta žala didelė, gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė.
Rekomenduoja konsultuotis su specialistais
Buhalterės.lt vadovas pasakoja, kad pasitaiko ir kitokių atvejų. Įmonės pirkiniai gali atrodyti kaip netinkami. Visgi realybėje jie priskiriami leidžiamiems atskaitymams.
„Viena įmonė siuvo drabužius. Jos vadovas pirko brangius savaiminio įdegio kremus ir kosmetiką. Buhalterė pasiteiravo VMI dėl tokių sąnaudų pripažinimo. Mokesčių inspektoriai jas pripažino. Kodėl? Nes įmonės darbuotojai dalyvavo fotosesijoje. Nuotraukos buvo naudojamos kaip reklama ir prisidėjo prie įmonės veiklos“, – pasakoja L. Jančiūnas.
Bet būna ir kitokių pavyzdžių. Kai keistai skambančius pirkinius galima priskirti leidžiamiems atskaitymams. Vienos sekso prekėmis prekiaujančios įmonės vadovas pasakojo, kad kliento įmonei išrašė sąskaitą už vibratorius. Pasirodo, šie pirkiniai buvo naudojami kaip rekvizitas spektaklyje.
Tam, kad būtų užtikrinti sąnaudų teisingumu, L. Jančiūnas verslininkams siūlo konsultuotis su VMI arba kreiptis į profesionalius buhalterius: „Klientai dažnai mūsų paprašo anonimiškai išsiaiškinti pirkinių tikslingumą. Pokalbius su inspektoriumi mes įrašome ir nusiunčiame klientui. Taip jiems lengviau nuspręsti, kaip elgtis”.
