Į Saulės sistemą atskriejusi kometa 3I ATLAS vis labiau artėja prie Žemės ir traukia stebėtojų dėmesį. Ji yra tarpžvaigždinė, todėl jos kilmė siejama su kita žvaigždžių sistema. Tokie objektai itin reti, tad kiekvienas naujas dėmuo tampa svarbus mokslui.
Pastaruoju metu užfiksuota, kad kometos aktyvumas didėja, o aplink branduolį ryškėja dujų ir dulkių debesys. Naujausiose nuotraukose matomas augantis švytintis apvalkalas ir besiformuojanti uodega. Tai rodo, kad kometa stipriai reaguoja į artėjimą prie Saulės.
Žmonėms natūraliai kyla klausimas, kada kometa praskries arčiausiai mūsų planetos ir ar tai gali būti pavojinga. Nors pavadinimas skamba grėsmingai, kosminiai atstumai dažnai viską padeda į vietas. Šiuo atveju svarbiausia suprasti jos kelią ir elgseną.
Tarpžvaigždinės kometos išskirtinumas
3I ATLAS yra tik trečias iki šiol aptiktas kūnas, atvykęs iš už mūsų sistemos ribų. Tai reiškia, kad ji susiformavo visiškai kitokiomis sąlygomis nei įprastos Saulės sistemos kometos. Dėl to jos sudėtis ir struktūra gali suteikti užuominų apie tolimus pasaulius.
Stebėtojai seka šį objektą ne vien dėl jo trajektorijos, bet ir dėl galimybės palyginti jį su kitais anksčiau matytais svečiais. Kiekvienas toks praeivis papildo supratimą, kaip medžiaga keliauja tarp žvaigždžių. Net trumpas jos vizitas gali palikti ilgalaikį mokslinį pėdsaką.
Aktyvumo augimo priežastys
Kometai pasiekus perihelią (tašką, kai kometa būna arčiausiai Saulės), tai yra artimiausią priartėjimą prie Saulės, jos branduolys buvo stipriau įkaitintas. Tuo metu ją nuo Saulės skyrė apie 203 mln. kilometrų, todėl šilumos poveikis tapo reikšmingas. Dėl to ledas ėmė garuoti, o į erdvę išsiveržė dujos ir dulkės.
Kai toks garavimas didėja, aplink branduolį susidaro koma ir pradeda ryškėti uodega, kurią matome nuotraukose. Šis procesas gali būti intensyvus, nes šiluma skatina medžiagos skilimą ir dalelių išsisklaidymą. Būtent todėl paskutiniai vaizdai rodo aiškesnį ir platesnį kometos šleifą.
Artimiausias praskriejimas pro Žemę
3I ATLAS per Saulės sistemą lekia daugiau nei 200 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Ji jau buvo arčiausiai Marso, o dabar jos kelias veda link mūsų planetos. Artimiausias priartėjimas prie Žemės numatomas gruodžio 19 dieną.
Tą dieną kometa bus maždaug už 270 mln. kilometrų, tad arčiau ji nebepriartės ir vėliau tik tols. Šis atstumas beveik du kartus viršija vidutinį Žemės nuotolį nuo Saulės, todėl jokios grėsmės nėra. Nors kometos skersmuo siekia apie 5,6 kilometro, tokio nuotolio ir dydžio nepakanka, kad ją būtų galima pamatyti plika akimi.
