Per tris dešimtmečius Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas augo: taupo net 82 proc. gyventojų, beveik pusė jų (46 proc) kas mėnesį atideda nuo 100 iki 500 eurų, o dar 8 proc. atsideda daugiau nei 500 eurų per mėnesį, kaip skelbia „Artea“ užsakyto visuomenės tyrimo duomenys.
Vis dėlto, tik trečdalis šalies gyventojų galėtų išgyventi iš santaupų ilgiau nei pusmetį. Ekspertai teigia, kad nors Lietuva niekad taip gerai negyveno – vis dėlto, dalis gyventojų susiduria su sunkumais.
Anot „Artea“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, Lietuvos per nepriklausomybės metus pasiektas progresas yra išties įspūdingas, o atliktas ekonominis šuolis yra vienas didžiausių visoje Centrinėje ir Rytų Europoje. Tą liudija BVP augimo ir kiti ekonominiai rodikliai.
„Atgavusi nepriklausomybę Lietuva buvo tarsi iš gardo išleistas žvėriukas, todėl mums netrūko noro augti ir judėti į priekį. Šiandieninę ekonominę gerovę turėjome susikurti praktiškai nuo nulio, nes neturėjome tokių startinių pozicijų ir įdirbio kaip Vakarų valstybės.
Privalėjome įgyvendinti daugybę reformų, pasidaryti daug namų darbų, kurie leido mums sparčiai judėti į priekį ir tapti – galima drąsiai teigti – kaip niekad turtingais“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
„Investors forum“ vadovas Vytautas Šilinskas teigia, kad pasiekti aukščiausią pragyvenimo lygį turinčias valstybes, Lietuvai trukdo tik prasta švietimo sistema. „Jei lygintume su visu pasauliu, už vidutinį planetos gyventoją esame maždaug 2,5 karto turtingesni. ES artėjame prie vidurkio, tačiau iki pačių turtingiausių valstybių klubo mums dar trūksta.
Be abejo, prizmių, per kurias galėtume vertinti savo pasiektą progresą yra išties įvairių ir ne visose srityse pasiekimai yra vienodi. Kalbant apie socialines problemas, jų sprendimas, mano manymu, prasideda nuo švietimo. Tik jis gali visiems žmonėms atverti kelią į asmeninę gerovę, leisti pasinaudoti esamomis galimybėmis ir tuo pačiu labiau prisidėti prie valstybės pasiekimų“, – kalbėjo V. Šilinskas.
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantė, socialinės politikos analitikė Žeimantė Straševičiūtė pažymėjo, kad vien ekonomikos augimas socialinių problemų sprendimo negarantuoja. Svarbu išskirti pastarųjų metų vienus aukščiausių pajamų nelygybės ir skurdo rizikos lygio rodiklius, taip pat prastus vyresnio amžiaus asmenų sveikatos rodiklius ES šalių kontekste.
Prie socialinių problemų sprendimo galėtų prisidėti didesnis mokesčių progresyvumas šalyje. Surinkti finansai galėtų būti perskirstomi ir investuojami s į valstybinių institucijų aktyvesnį veikimą – galimybių visiems užtikrinimą.
„Žmogaus aplinka turi didžiulę įtaką jo tolimesniam keliui. Tai susiję su galimybėmis, asmeniui prieinamais pasirinkimais jo kontekste. . Materialiai saugesnė ir turtingesnė aplinka ne tik suteikia palankesnes sąlygas siekti visuomenėje priimtinų sėkmės atributų, bet ir formuoja jai palankesnes vidines nuostatas.
Dėl to norint, kad socialinė atskirtis mažėtų, valstybei itin svarbu investuoti į švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemas, kurios galėtų padėti užtikrinti geresnes startines pozicijas ir tiems asmenims, kurie ateina iš mažiau pasiturinčių šeimų ar sudėtingesnių socialinių kontekstų“, – įžvalgomis dalinosi dokt. Ž. Straševičiūtė.
Augimo kelyje – skurdo ir vidutinių pajamų spąstai
„Artea“ ekonomistė teigia, kad Lietuvoje atlyginimų augimas pastaraisiais metais buvo vienas sparčiausių tarp visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių ir lenkė infliacijos tempus. Paskui atlyginimus augo ir socialinės išmokos bei pensijos.
Tačiau „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė atkreipė dėmesį į Lietuvoje itin aktualią vadinamųjų nedarbo spąstų problemą, kurios mastai Lietuvoje yra vieni didžiausių ES. „Nedarbo spąstai įvertina išmokų ir paramos praradimus bei užgulančią mokestinę naštą įsidarbinus po nedarbingo laikotarpio. Motyvacija atsisakyti išmokų, kibtis į darbo rinką ir pradėti dirbti nekvalifikuotą darbą Lietuvoje viena mažiausių ES.
Nesame sulyginę neapmokestinamojo pajamų dydžio su minimalia mėnesine alga, tad tik pradėjusį dirbti asmenį iškart užgriūva mokesčių našta, parama ir išmokos dingsta. Svarbu padėti žmonėms iš šių spąstų išsivaduoti ir sėkmingai įsilieti į darbo rinką“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Artea“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 78 proc. netaupančiųjų, tai daryti trukdo per mažos pajamų, o ketvirtadalis teigia neturintys galimybių mažinti išlaidų. I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad augant ekonomikai susiduriame ir su dar vienų spąstų problema.
Tai vidutinių pajamų spąstai, kai žemais darbo kaštais paremtas augimas pasiekia savo ribas, o dėl išaugusių atlyginimų pigumu globalioj rinkoje konkuruoti tampa sudėtinga. Dėl to Lietuvai svarbu galvoti apie ekonominę transformaciją ir perėjimą prie aukštos pridėtinės vertės sektoriais grįstos ekonomikos.
„Norėdami žengti į kitą augimo lygį turime ieškoti naujų ekonomikos garvežių. Kandidatais galėtų būti mūsų lazerių ar biotechnologijų sektoriai. Kitaip tariant, turime išmokti parduoti ne pigiau, o brangiau. Tai padaryti galime tik orientuodamiesi į kokybę, inovacijas, aukštą pridėtinę vertę“, – sakė V. Šilinskas.
Lietuvos gyventojų apklausą „Artea“ banko iniciatyva šių metų balandį atliko tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Iš viso apklausta 1019 suaugusių – 18–75 metų amžiaus – respondentų visoje Lietuvoje.
