Taupyti taip pat nelengva, kaip ir mesti svorį – sunku priversti pradėti, reikia labai daug ryžto ir valios, iš esmės keisti gyvenimo įpročius. Vis dėlto abu procesai ilgainiui tampa rutina, o rezultatai motyvuoja.
Deja, ne visi savo finansinę situacija moka vertinti intuityviai ar banko sąskaitoje esančio likučio dydį nešiotis mintyse, tad pinigus tvarkyti gali padėti ir technologijos – įvairiausios asmeninių finansų planavimo programėlės, o taupyti – išmanūs elektroniniai namų prietaisai.
Finansų ekspertai nuolat pabrėžia, kad asmeninių finansų valdymo esmė – gebėjimas sutaupyti ir pinigus paskirstyti taip, kad jų visuomet būtų nenumatytoms problemoms spręsti. Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ rinkodaros vadovė Neringa Žemaitė sako, kad neretai klaidingai manoma, jog sutaupyti gali tik daug uždirbantys. Atvirkščiai – savo pinigų neskaičiuojantys neretai gyvena nuo algos iki algos.
„Ne vienas šalies ekonomistas ar verslininkas viešai yra užsiminęs, kad naudoja asmeninių finansų planavimo programas, dažnai iš įpročio paprasčiausią „Excel“ failą, kuriame stebi savo pajamas ir išlaidas, paskirsto jas į daugybę įvairiausių grafų pagal konkrečią sritį, pavyzdžiui, mokesčiams, maistui, pramogoms, automobilio remontui ir t.t. Įdomu tai, kad tai dažniausiai daro žmonės, kurių pajamos gana aukštos, jie, regis, galėtų leisti sau tiek daug neskaičiuoti. Tad akivaizdu, kad finansus programose jie planuoja tikrai ne dėl to, kad yra finansiškai neišprusę, o atvirkščiai – aiškus turimo biudžeto struktūravimas padeda pinigų turėti daugiau“, – sako N. Žemaitė.
Ji pataria pasinaudoti savo finansus kruopščiai planuojančių žmonių pavyzdžiais. Visų pirma – į mobilųjį telefoną parsisiųsti vieną iš populiarių finansų planavimo programėlių ir pabandyti joje tvarkyti bent 2–3 mėnesių pajamas.
Naudojasi milijonai žmonių
Pasaulyje gerai žinomos finansų valdymo programėlės, pavyzdžiui, „Mint“, „You Need a Budget“, „Spendee“, „PocketGuard“, „Goodbudget“ ar „Wally“ siūlo įvairias funkcijas, padedančias vartotojams efektyviai valdyti savo biudžetą, stebėti išlaidas ir planuoti finansus.
Kai kurios, kaip „Mint“ ar „PocketGuard“, automatiškai sujungia banko sąskaitas ir kategorizuoja išlaidas, tuo tarpu „You Need a Budget“ ir „Goodbudget“ remiasi iš anksto paskirstyto biudžeto stebėjimu, ir leidžia naudotojui pačiam atidžiau kontroliuoti išlaidas.
Mėgstantys atsiskaityti grynaisiais neretai renkasi „Spendee“ ir „Wally“, mat jos suteikia galimybę rankiniu būdu pridėti informaciją apie operacijas. Iš esmės visų šių programėlių veikimo principas yra panašus.
„Yra žmonių, kurie geba visą informaciją iki paskutinio cento nešiotis savo galvose, tačiau tokių tikrai nedaug. Šios programėlės yra naudingos, nes suteikia galimybę geriau suprasti savo išlaidų įpročius, optimizuoti biudžetą ir išvengti finansinio streso. Be to, dauguma jų turi išmanius priminimus, analizės įrankius, leidžia nusistatyti taupymo tikslus ir nuolat primena, kaip jums sekasi jų siekti”, – teigia N. Žemaitė.
Vis dėlto jis primena, kad labai svarbu pasirinkti patikimas, daugelio išbandytas programėles, nes joms dažniausiai suteikiama labai jautri informacija – duomenys apie mokėjimus, prieiga prie bankų sąskaitų, asmeninė informacija ir t.t.
Padeda tvarkyti paskolas
Finansų valdymo programėlės itin naudingos gali būti turintiems paskolų. Jos leidžia matyti bendrą skolos sumą, mėnesines įmokas, palūkanas bei mokėjimų terminus. Daugelis programėlių siūlo automatinius priminimus apie artėjančius atsiskaitymus. Be to, kai kurios turi skaičiuokles, kurios padeda modeliuoti skolos grąžinimo strategijas.
Pavyzdžiui, „Creditea“ programėlė leidžia vartotojams valdyti savo kredito liniją, peržiūrėti turimą kredito limitą, atlikti pervedimus iš mokėjimo sąskaitos tiesiai į kreditorių sąskaitas. Programėlė taip pat suteikia galimybę stebėti savo kredito būklę realiuoju laiku ir gauti rekomendacijas jai gerinti. Kita žinoma paskolų valdymo programėlė „Debt Payoff Planner“ vizualiai parodo skolų mažėjimo eigą, pateikia prognozes ir primena apie artėjančius mokėjimus.
„Naudojant šias ar kitas programėles galima išvengti finansinio chaoso, kuris dažnai kyla, kai bandoma stebėti ir kontroliuoti įvairias skolas bei finansinius įsipareigojimus. Tinkamai pasirinktos programėlės padeda struktūrizuoti skolas, suteikia daugiau kontrolės, leidžia išvengti vėlavimo. Patarčiau programėles naudoti tiems, kuriems paskolos vis dar yra lig baubas ir turėdami įsipareigojimų jie jaučiasi nesaugiai“, – pataria finansų ekspertė.
Padeda sumažinti neišvengiamas išlaidas
Efektyviai savo finansus valdantys ir planuojantys žmonės pastaruoju metu žengia dar toliau ir pradeda naudoti išmaniuosius įrenginius, kurie padeda sutaupyti. Dažniausiai šiandien tai susiję su tvariu energijos vartojimu, mat išlaidos energijai daugelio biudžetuose sudaro itin reikšmingą dalį.
„Galime atsisakyti kasdienio kavos puodelio ar pietų kavinėje, mažiau važinėti ir apkarpyti išlaidas degalams, pirkti mažiau daiktų. Tačiau yra išlaidų, kurios neišvengiamos, pavyzdžiui – sąskaitos už elektrą. Vis tik šiandien turime galimybę rinktis išmanius tiekėjų planus, kurie leidžia elektrą naudoti tuomet, kai ji pigiausia. Be to, tai daryti leidžiantys įrenginiai padeda ne tik taupyti energiją, bet ir suteikia patogumo, nes daugumą užduočių galima atlikti nuotoliniu būdu“, – pastebi N. Žemaitė.
Pavyzdžiui, išmanieji termostatai gali automatiškai sumažinti šildymą, kai energijos kaina yra aukšta, ir padidinti, kai kaina krinta. Kai kurie įrenginiai taip pat gali reaguoti į kainas ir pagal tai planuoti buitinės technikos veikimą, pavyzdžiui, įjungti indaplovę arba skalbimo mašiną, pradėti krauti automobilį, kai elektros kaina sumažėja, ar išjungti jai šoktelėjus.
Remiantis „Statista“ duomenimis, vidutinis išmaniųjų įrenginių skaičius vienam namų ūkiui nuolat didėja. 2020 m. JAV vidutiniškai vienas namų ūkis turėjo apie 10 prijungtų įrenginių ir prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius gali išaugti iki 50. Europos namų ūkiuose išmaniųjų įrenginių skaičius taip pat nuolat auga. Tai lemia didėjantis išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, televizorių, virtuvinių įrenginių naudojimas.
Kadangi namuose daugėja elektronikos, didėja ir namų ūkių energijos poreikis. Europos Komisijos duomenimis, buitiniai prietaisai sudaro apie 15–20 proc. bendro elektros suvartojimo Europoje.
