Tūkstančiai žmonių išėjo į Tel Avivo gatves reikalaudami užbaigti karą Gazos Ruože, o miesto centrinės aikštės ir pagrindinės gatvės prisipildė triukšmingos minios.
Tai buvo vienas masiškiausių pastarųjų mėnesių protestų, į kurį susirinko įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių žmonės, nuo jaunų studentų iki karo veteranų, nuo menininkų iki verslo atstovų.
Protestai surengti kitą dieną po to, kai Izraelio vyriausybė paskelbė apie ketinimą sustiprinti karinę operaciją ir užimti Gazos miestą. Šis pranešimas, pasak daugelio protestuotojų, tapo paskutiniu lašu, kuris privertė išeiti į gatves net ir tuos, kurie iki šiol laikėsi nuošalyje.
Daugelis atvirai reiškė nuogąstavimus, kad nauja puolimo banga dar labiau paaštrins humanitarinę krizę, o įkaitų padėtis taps dar beviltiškesnė.
Dalyviai nešė plakatus su užrašais „Grąžinkite mūsų žmones dabar“ ir „Taika, o ne kerštas“, taip pat į nelaisvę paimtų Izraelio piliečių nuotraukas, kuriose matėsi ir vaikai, ir pagyvenę asmenys.
Kaip skelbia naujienų agentūra AFP, minioje skambėjo raginimai kariams atsisakyti vykdyti operaciją, kuri, anot protestuotojų, gali kainuoti įkaitų gyvybes. Kai kurie kalbėtojai kreipėsi tiesiogiai į kareivius, ragindami juos vadovautis ne tik įsakymais, bet ir moraliniais principais.
Buvęs nelaisvėje buvęs Elija Cohenas, kalbėjęs susirinkusiesiems, įspėjo, kad sprendimas perimti Gazos kontrolę smarkiai padidins pavojų žmonėms, laikomiems Hamas rankose. Jis pasidalijo savo išgyvenimais, pabrėždamas, kad kiekvienas karo veiksmas įkaitams reiškia naujas kančias.
„Žinau, kas vyksta už uždarų durų, kai sustiprėja mūšiai. Ir nenoriu, kad kiti patirtų tai, ką patyriau aš“, – sakė jis, ragindamas siekti visapusiško susitarimo, kuris baigtų karą ir leistų visiems įkaitams sugrįžti namo.
Per mitingą skambėjo raginimai opozicijai, verslo lyderiams, profsąjungoms ir akademinei bendruomenei inicijuoti šalies paralyžių, siekiant priversti vyriausybę pakeisti kursą.
Viena protestuotoja pareiškė, jog „visa valstybė tapo Hamas ir Izraelio vyriausybės įkaite“, pabrėždama, kad konfliktas įstrigo aklavietėje, o už tai moka eiliniai žmonės, tiek Izraelyje, tiek Gazoje.
Minia sutiko jos žodžius audringais plojimais ir šūksniais „dabar, dabar, dabar“, reikalaudama greitų sprendimų.
