Besibaigiantys 2019-ieji telekomunikacijų rinkai buvo įdomūs: vartojimo tendencijų pokyčiai diktavo rinkos augimą, tuo tarpu JAV ir Kinijos kova keitė viską – nuo įprastinio įrenginių vartojimo iki rūpesčio nacionaliniu saugumu.
Apie viską iš eilės: kokie įvykiai telekomunikacijų rinkai buvo reikšmingiausi besibaigiančiais metais ir ko laukti iš 2020-ųjų?
Metų paslauga: mobilusis internetas
2019-aisiais toliau tęsėsi rinkos augimas. Labiausiai jį kėlė mobilusis internetas.
Dar prieš 4-5 metus mobilusis internetas buvo suvokiamas kaip papildomas, tačiau nebūtinas ir gana brangus malonumas. Tad kalbos apie mobilųjį internetą namams atrodė daugiau iš fantastikos, o ne verslo kasdienybės srities. Tai pasikeitė, ir dabar „Laisvą internetą“ renkasi dažnas „Tele2“ klientas.
Iš paskos seka ir rekordus kasmet mušantis mobiliųjų duomenų vartojimas. Jau šiandien akivaizdu, kad 2019-ieji netaps išimtimi ir toliau kels kartelę.
Prie to prisideda ir išmaniųjų įrenginių vartotojų transformacija – noras būti pasiekiamu ir regionuose, ir užsienyje, ir namuose.
Mobiliųjų duomenų poreikis turėjo įtakos ir įrangos pardavimų augimui. Vartotojai rinkosi ne tik geresnius išmaniuosius, bet ir papildomą įrangą biurams ir namams: modemus, planšetes, kompiuterius ir kita.
Metų kova: D. Trumpas vs. „Huawei“
„Huawei“ prekių ženklo likimą šiemet ypatingai sekė ne tik viso pasaulio mobiliojo ryšio operatoriai, bet ir politikai, NATO ir Europos Sąjungos saugumo vadai, valstybių vadovai ir kiti.
Aršiausiu oponentu „Huawei“ tapo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tačiau Europoje jo pozicija vertinama labiau rezervuotai: bandymai įtikinti kitų valstybių vadovybę drausti naudoti „Huawei“ įrangą statant naujos kartos mobiliojo ryšio tinklų infrastruktūrą Briuselyje priimami atsargiai.
Natūralu, kad JAV tęsiant „Huawei“ blokadą, pastarieji savo resursus ir jėgas nukreipė į Europą. „New York Times“ gruodžio 27-ąją pranešė, kad technologijų milžinės pastangos, tokios kaip įsteigtas „Huawei“ kibernetinio saugumo skaidrumo centras“ Briuselyje daro įspūdį Europos Parlamentui.
Kuo ši kova baigsis, kol kas neaišku. Nepaisant to, labai atidžiai stebime ją ir Lietuvoje, ir kitose šalyse.
Metų įvertinimas: pigesnės paslaugos
Prieš kelias dienas ekonomistas Nerijus Mačiulis, lygindamas 2009 m. ir 2019 m., pastebėjo, kad telekomunikacijų paslaugos per dešimtmetį atpigo – skirtingai nuo daugumos kitų paslaugų. Vertinant paslaugas šiandien ir prieš dešimtmetį, jos pigesnės maždaug penktadaliu.
Tai – akivaizdus įrodymas, kaip atkakli konkurencija ir nuoširdus darbas klientų labui gali ne tik kurti puikios kokybės paslaugas, bet ir daryti tai pigiau.
Kas mūsų laukia 2020-aisiais? Prasidės 5G era
5G era prasidės kitąmet Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) paskelbus radijo dažnių, kuriais ir sklis naujosios kartos ryšys, aukcioną. Žinoma, praeis dar šiek tiek laiko, kol naujosios kartos paslauga taps plačiai prieinama.
Prognozuojama, kad būtent kitais metais pasirodys pirmosios aplikacijos, sukurtos veikti būtent šios technologijos pagrindu.
Išvystytas penktosios kartos ryšys pradės naują technologinę erą, paspartins daiktų interneto plėtrą ir palengvins mūsų kasdienybę.
Daiktų internetas keis verslą
Kartu su plačių 5G panaudojimu buityje, atsiras ir daugiau naujų galimybių verslui. Naujos kartos ryšys leis vystyti siaurajuosčio daiktų interneto galimybes (angl. NB-IoT; Narrowband Internet of Things). Tiesa, tai bus daugiau evoliucija, ne revoliucija, nes daiktų internetas egzistuoja ir dabar, tačiau netrukus jo galimybės pakils į kitą lygį.
Siauranjuosčio daiktų interneto technologija daugiausiai dėmesio skiria ryšio patalpose aprėpčiai, žemai kainai, ilgam baterijos tarnavimo laikui ir dideliam ryšio tankiui užtikrinti. Todėl planuojama, kad daugiausiai įtakos jis turės verslams, kuriems reikia nuolatos rinkti, apdoroti ir susisteminti parodymų duomenis. Siaurajuostis daiktų internetas ne tik palengvins ar pagreitins, bet ir atpigins darbą.
Ekonomikos augimas skatins automatizaciją
Automatizacija dažniausiai siejama su pramone, tačiau ji jau pradėjo reikšmingai keisti ir daugybę kitų sričių. Augant ekonomikai, o darbo jėgos skaičiui sparčiai nesikeičiant, robotai užpildys ir šias tuščias vietas.
„Forbes“ duomenimis, 2020-aisiais virš 1 mln. žinių ir praktikos reikalaujančių darbo vietų pasaulyje bus automatizuotos. Nereikia toli dairytis, nes tendencijos atsispindi ir Lietuvoje.
Imigracijos tendencijos ir prasidėjęs paslaugų centrų traukimasis iš Lietuvos į pigesnes šalis rodo, kad tampame brangstančios darbo jėgos valstybe. Be to, didelė dalis lietuvių nebenori dirbti techninių darbų ir mieliau žvalgosi į specialistų pozicijas, todėl automatizacija gali tapti efektyviu sprendimu, o robotai turės reikšmingos įtakos verslui, visuomenei ir valstybės ekonomikai.
Prognozuojama, kad automatizacija palies tas sritis, kuriose dominuoja pasikartojantys, techniniai veiksmai. Dirbtinio intelekto sprendimai jau leido sėkmingai automatizuoti tokius procesus, kaip sąskaitos, kainodara, duomenų srautų valdymas ir pan. Šios tendencijos prasidėjo jau šiandien, bet kitąmet dar labiau sustiprės.
2020-ieji bus tikrai įdomūs. Sėkmės juose visiems!
