Dirbtinis intelektas jau seniai nebėra vien futuristinių filmų tema. Jis tyliai, dažnai nepastebimai, persmelkė mūsų kasdienybę – nuo telefono ekrano ryte iki maršruto, kuriuo vakare grįžtame namo.
Dalis šių pokyčių suteikia milžinišką patogumą, tačiau kartu nepastebimai atiduodame technologijoms vis daugiau sprendimų ir net dalį savo laisvės rinktis. Šis tekstas padės pamatyti, kiek giliai jau esame priklausomi nuo dirbtinio intelekto.
Ryte pabundi ir atblokuoji telefoną veidu. Ekrane iškart pasirodo perspėjimas apie orus, reklama stebuklingai atitinka tavo nuotaiką, o muzikos platforma pasiūlo „tobulą dainą“ šiai dienai. Paieškos sistema atspėja, ko ieškosi, dar net neįvedus pirmosios raidės. Ir visa tai – dar neišlipus iš lovos.
Visi šie pavyzdžiai rodo, kaip giliai dirbtinis intelektas įsitvirtino mūsų telefonuose. Šiandien beveik kiekviena funkcija turi įdiegtas AI sistemas, kurios mokosi mūsų elgesio ir įpročių, kad kuo tiksliau pritaikytų turinį prie mūsų nuotaikos, asmenybės ir gyvenimo situacijų. Tai ne ateitis – tai kasdienybė.
Telefonas – tavo mažas privatus valdymo centras
Tavo telefonas suprogramuotas taip, kad nuolat tau „padėtų“. Skaitmeniniai asistentai leidžia balsu skambinti, ieškoti informacijos internete, išgirsti anekdotą ar gauti priminimą apie orus. Prijungti prie išmaniųjų namų, jie gali valdyti apšvietimą, šildymą ar buities prietaisus, taip supaprastindami tavo dienotvarkę.
Rašant žinutes, klaviatūra „pataiko“ į idealiai tinkančius žodžių pasiūlymus, nes autokorekcijos sistema mokosi tavo rašymo stiliaus ir dažniausiai vartojamų formuluočių. Po kurio laiko telefonas užbaigia sakinius už tave, o tu pats imi rašyti taip, kaip tau „siūlo“ sistema.
Nuotraukų galerija telefone – tikra prisiminimų saugykla. Dirbtinis intelektas tai puikiai supranta: jis atpažįsta veidus, vietas, objektus ir automatiškai rūšiuoja, grupuoja nuotraukas, kuria tavo santykių ir patirčių „žemėlapį“.
Dauguma šių procesų vyksta fone. Net jei aktyviai nenaudoji žemėlapių, telefonas dažnai žino, kur esi, nes turi prieigą prie tavo buvimo vietos. Taip jis gali pasiūlyti netoliese esančias vietas, parinkti tau „tinkamesnes“ reklamas ir suasmeninti rodomą turinį. Ir tai nebūtinai blogai – kartais iš to kyla patogi rekomendacija, idėja išvykoms ar nauja, įdomi tema, į kurią giliau pasineri.
Socialiniai tinklai ir jų gudrybės, kad išlaikytų tave kuo ilgiau
Didžiosioms platformoms prognozuoti tavo elgesį – pelninga. Jos kovoja dėl tavo dėmesio ir daro viską, kad kuo ilgiau neišjungtum ekrano. Begalinis įrašų srautas, nuolat pasirodantys siūlomi profiliai ar vaizdo įrašai – visa tai yra dirbtinio intelekto kuruojama seka, specialiai pritaikyta prie tavo elgesio.
Kiekviena stambi platforma turi savo algoritmus, kurie stebi, prie kokių įrašų sustoji ilgesniam laikui, ką pamėgsti, kas tave suerzina ir nuo ko nusprendi iškart nusisukti ir toliau slinkti ekranu. Šie duomenys padeda sukurti išsamų tavo profilio modelį – sistemos rūpinasi ne tiek tuo, kas tau naudinga, kiek tuo, kas tave labiausiai įtraukia.
Algoritmai nuolat rodo turinį, į kurį reaguoji čia ir dabar: komentuoji, nes piktina; dalijiesi, nes patinka; išsisaugai, nes nori grįžti vėliau. Tu reaguoji emocijomis, o tai tiesiogiai pratęsia laiką, praleidžiamą prie ekrano.
Ne vienas yra pajutęs, kad po ilgesnio naršymo socialiniuose tinkluose nuotaika pablogėja. Tai – šalutinis sistemos, kuri sąmoningai iškelia kraštutinius, emociškai įkrautus turinius, poveikis. Ima atrodyti, kad pasaulyje viskas blogai, kiti gyvena geriau nei tu, o žmonės aplink – arba labai laimingi, arba labai kvaili.
Norint bent iš dalies apsiginti, verta aktyviai naudotis funkcijomis, leidžiančiomis formuoti rodomą turinį. Kai kuriose platformose gali pasirinkti „Nerodyti daugiau tokio turinio“ – tai aiškus signalas algoritmui, kad šios temos nenori matyti. Kitas būdas – sąmoningai kurį laiką ieškoti ir žiūrėti tik tą turinį, kuris iš tiesų domina ir kelia geras emocijas. Sistema gana greitai perpranta pokytį ir prisitaiko.
Ar tavo skonis tikrai tavo, ar jį suformavo dirbtinis intelektas?
Mums patinka manyti, kad turime savitą skonį – žinome, kas gražu, įdomu, kas „mūsų“. Tačiau dažnai paaiškėja, kad šis skonis iš dalies suformuotas būtent dirbtinio intelekto, kuris parenka, kokias dainas, filmus, vaizdo įrašus, straipsnius ar nuotraukas matysime.
Rekomendacijų sistemos glaudžiai susijusios su tuo, kas prikausto tavo dėmesį. Net jei kažkas tau nelabai patinka, bet ilgiau į tai žiūri arba nevalingai grįžti prie panašių turinių, AI tai įvertina kaip susidomėjimą ir siunčia dar daugiau to paties.
Pradžioje sistema atsargiai testuoja skirtingas temas ir stilius, stebi, ką dažniau renkiesi. Kai tik susidaro aiškesnis tavo elgesio vaizdas, ji pradeda vis labiau riboti kitokį turinį ir nuolat siūlyti tą patį tipą, kurį „įsimyli“ algoritmas. Taip tavo informacinis pasaulis pamažu susiaurėja – imi gyventi viena tema, vienu žanru, vienu požiūriu. O tai, kuo kasdien save supi, ilgainiui formuoja tavo mąstymą ir požiūrį į pasaulį.
Važiuoji taip, kaip nori AI – su nauda tau, nes apeini spūstis
Žemėlapių programos naudoja dirbtinį intelektą, kad realiu laiku analizuotų anoniminius milijonų telefonų duomenis. Taip jos žino, kur dabar yra spūstys, kur jos gali susidaryti po kelių minučių ir kokiu maršrutu geriausia jas apvažiuoti. Iš esmės AI nusprendžia, kuriuo keliu važiuosi ir kokius miesto kampelius matysi, o kokius – visai aplenksi.
Algoritmui nerūpi miesto grožis, vienintelė jo užduotis – optimizuoti laiką ir atstumą. Dėl to dažnai atsiduriame niūriuose užkampiuose, kiemuose ar aplinkinėse gatvelėse vien tam, kad sutaupytume kelias minutes, užuot pasirinkę ilgesnį, bet gerokai malonesnį maršrutą.
Nuolatinis „vedimas už rankos“ per žemėlapius daro mus vis pasyvesnius. Vis rečiau įsimename maršrutus, orientuojamės mieste ar ieškome naujų kelių. Vietoj to aklai vykdome nurodymus ekrane. Taip silpnėja mūsų erdvinė orientacija, mažėja galimybių atsitiktinai atrasti naujas vietas. Gyvenimas tampa efektyvesnis ir patogesnis, bet kartu – šiek tiek mažiau įdomus.
Nepraėjai atrankos? Galbūt tavo CV atmetė algoritmas
Daugelyje įmonių atranka prasideda dar iki to momento, kai tavo CV perskaito žmogus. Specialios sistemos (ATS) automatiškai skenuoja gyvenimo aprašymus, ieško tam tikrų raktinių žodžių, tikrina, ar formatas atitinka „standartą“, ar aiškiai pažymėta reikiama patirtis ir įgūdžiai.
Jei dokumente trūksta konkrečių formuluočių arba jis parašytas „per laisvai“, algoritmas gali laikyti tokį kandidatą netinkamu ir paprasčiausiai jį atmesti. Taip tavo pavardė niekada nepatenka ant realaus žmogaus stalo.
Iš darbdavio perspektyvos tai reiškia didžiulį laiko taupymą ir galimybę peržiūrėti šimtus ar tūkstančius CV. Tačiau kartu egzistuoja rizika, kad sistema automatiškai išbraukia puikius kandidatus, kurie būtų tinkamiausi pagal žmogišką, o ne vien algoritmu grįstą vertinimą.
Tavo laikrodis žino anksčiau už tave, kad tuoj susirgsi
Išmanieji laikrodžiai tapo sudėtingais, mediciną primenančiais įrankiais, kuriuos palaiko dirbtinis intelektas. Jie nuolat renka informaciją apie tavo būklę: ramybės pulsą, širdies ritmo variabilumą, deguonies prisotinimą kraujyje, miego kokybę, kvėpavimo dažnį. Pažangesni modeliai pastebi neritmingą širdies darbą ar staigų streso lygio šuolį.
Šios sistemos turi itin gerą „vaizdą“ apie mūsų sveikatą, nes analizuoja ne pavienius matavimus, o ilgalaikius organizmo elgesio modelius. Jos sujungia skirtingus rodiklius, stebi nukrypimus nuo tavo įprastos normos ir pagal tai gali įspėti, kad su kūnu pradeda dėtis kažkas negero. Tai, ką mes patys linkę nurašyti kaip „šiek tiek nuovargio“, laikrodis gali atpažinti kaip artėjančios infekcijos ar kitos sveikatos problemos ženklus.
Išmanusis laikrodis taip tampa ankstyvojo perspėjimo sistema – įrenginys, kuris neretai žino apie mūsų sveikatos pokyčius anksčiau, nei juos pajuntame patys.
Galiausiai tampa akivaizdu, kad ne viskas, kas mums atrodo spontanišku pasirinkimu, iš tiesų kyla tik iš mūsų. Telefonas dažnai gana tiksliai numato, kur paspausi, dar prieš tau apsisprendžiant. Algoritmai nuolat primena produktus, apie kuriuos ką tik galvojai, o turinio platformose pasirodo tokie pasiūlymai, kuriems atsispirti itin sunku.
Visos šios sistemos suteikia neįtikėtiną patogumą. Nebereikia priimti daugybės smulkių sprendimų, o reikalinga informacija – visada čia pat. Tačiau kartu su šia patogia kasdienybe mes perleidžiame technologijoms dalį savo autonomijos ir sprendimo galios.
Klausimas paprastas: ar ir toliau leisime, kad už mus rinktųsi algoritmai, ar bent dalį kontrolės susigrąžinsime ir pradėsime sąmoningai naudotis technologijomis? Nes kas nutiks tą akimirką, kai baterija tiesiog išsikraus?
