Kasmet gamintojai diegia daugybę naujų technologijų
kuriamuose išmaniuosiuose telefonuose. Dauguma jų palengvina mūsų kasdienybę,
padaro įrenginį patogiu ir paprastu naudoti, tačiau kai kurios technologijos įdiegiamos
tik komerciniais sumetimais, kad būtų lengviau parduoti kuo daugiau išmaniųjų
telefonų. Praėjus vos porai, o kartais ir vieneriems metams apie kai kurias
kadaise reklamuotas technikos naujoves ir stebuklus mes pamirštame, o kai kurių
be galo ilgimės ir pykstame ant gamintojų, jog jie tarsi atėmė jas iš mūsų.
Taigi, prisiminkime pačius keisčiausius išmaniųjų telefonų technologinius sprendimus,
kurie turėjo pakeisti pasaulį, o taip pat ir tuos, dėl kurių mūsų gyvenimas
apkarto.
Metalinis korpusas
Šiuo metu prekybos lentynose sutiksime vos pavienius naujus išmaniuosius
telefonus su vientisu metaliniu korpusu. Šis technologinis sprendimas
ilgesingai nueina užmarštin, nes tokio tipo telefonai būdavo tvirtesni, labiau
atsparūs įbrėžimams ir smūgiams, geriau išsklaidydavo procesorių skleidžiamą
karštį, tačiau gamintojai pastebėjo, kad mums svarbiau išorinis blizgesys,
spalvų įvairovė, o ne metalinis praktiškumas ir dabar dauguma išmaniųjų
telefonų gaminami su stikline korpuso nugarėle, blizgiais, spalvas keičiančiais
kraštais ir pan. Viso to įrodymas – mūsų pačių paaukoti pinigai, nes mums
patinka persiliejančios spalvos, chameleoniniai spalvų efektai, blizgūs,
raibuliuojantys ornamentai, nei tiesiog nuobodūs paprasti atspalviai, o to
pasiekti metaliniuose korpusuose neįmanoma.
Belaidis baterijos įkrovimas
Apie šios technologijos naudojimą svajojo dar pats N. Tesla,
2012 m. „Nokia Lumia 920“ priminė ir pasiūlė ją paprastam žmogui kasdienėje
buityje. Vėliau atėjo metalinių korpusų mada, dėl jų šią technologiją naudoti
neįmanoma, tačiau atsiradus minėtoms stiklinėms nugarėlėms gamintojai vis
garsiau ir dažniau reklamuodavo naujus išmaniuosius telefonus su belaidžiu
įkrovimu. Buvo sakoma, kad tik dėl stiklinio galo mes galime įkrauti telefoną
be laidų, o kai kurie gamintojai siūlo naudoti tokį telefoną kito telefono
įkrovimui, tačiau praėjo daugybė metų ir ši technologija vis neprigyja. Garsios
kalbos ne kas kitas, kaip marketingo priemonė, nes vartotojams kur kas svarbiau
įkrauti telefono bateriją greitai, pvz. nuo 0 iki 100% per 15 min, o tai galima
padaryti tik laidu. Kol kas šį technologija vis dar diegiama gamintojų, tačiau
greito įkrovimo laidu technologijos sparčiai stumia belaidį krovimą vis giliau
užmarštin.
Maži išmanieji telefonai
Su nostalgija prisimename laikus, kai galėjome viena ranka
pasiekti viršutinę ekrano juostą. Šiuo metu ant vienos rankos pirštų galėtume
suskaičiuoti kompaktiškų telefonų modelius, tačiau mes patys pasirinkome ir
reikalaujame iš gamintojų telefonų su dideliais ekranais. Tokie įrenginiai
tampa mums ne tik telefonais, bet ir visaverčiais multimedijos prietaisais,
kuriais galime ne tik skambinti, bet ir komfortabiliai žiūrėti vaizdo įrašus,
filmus, naršyti internete matant daugiau turinio.
Micro USB jungtis
Šią jungti galime aptikti tik pačiuose pigiausiuose trečiojo
ešalono gamintojų įrenginiuose. Tai nepatikima, lėta, sena technologija, kuri
nuo 2016 m. keičiama pasirenkant USB Type-C jungtį ir tai labai sveikintina,
nes šios technologijos mes nepasiilgsime.
Audio jungtis
Kartu su USB Type-C jungties integracija vis daugiau
gamintojų atsisako mūsų visų taip pamėgtos 3.5mm audio jungties, dėl kurios,
bent jau vieną kartą mintyse, esame prakeikę gamintojus. Kaip alternatyva, yra
siūlomi jungčių perėjimai, belaidės bluetooth
ausinės, o gamintojų marketingo atstovai sako, kad integruotos audio
mikroschemos užtikrina ne blogesnį garso atkūrimą. Iš dalies jie yra teisūs,
tam, kad atkurti nepriekaištingą garsą, telefone reikia integruoti papildomą
garso microschemą, parašyti atskirą programinį kodą, o visa tai kainuoja ne tik
papildomus pinigus, papildomas baterijos sąnaudas, bet ir vietą vis
plonėjančiame telefono korpuse. Deja, teks mums susitaikyti su liūdna realybe
ir paleisti 3.5mm audio jungtį užmarštin. Kad neliūdėti, prisiminkime
technologiją, kuri vos tik pasirodžiusi sulaukė daug kritikos ir neprigijusi
buvo pamiršta – tai išorinis garsiakalbis įmontuotas USB Type-C ertmėje. Ant
popieriaus patraukliai atrodanti technologija kartais realybėje visiškai
nepasiteisina ir padaro meškos paslaugą gamintojui.
Keičiamos baterijos
Prieš 10 metų (2010 m.) „Nokia“ pasiūlė rinkai telefoną su
monolitiniu korpusu, t.y. be galimybės atsidaryti telefono galinį dangtelį ir
pasikeisti bateriją. Tuo metu vartotojams, tai atrodė kaip didžiausias
nesusipratimas ir akivaizdus telefono trūkumas, tačiau dabar 99% telefonų yra
būtent tokie. Baterijų nepriekaištingą gyvavimo ciklą prailginome maždaug iki 2
metų, būtent tiek laiko vis daugiau vartotojų naudoją tą patį telefono aparatą
(kartais ir trumpiau), tad baterijos keitimo poreikis tapo minimalus, o
atsitikus techniniams nesklandumams, gamintojai tiesiog pakeičia visą telefoną
nauju arba atlieka baterijos pakeitimą specializuotame remonto servise.
„Slider“ telefonai
Ši technologija išmaniuosiuose teflonuose buvo pasiskolinta
iš mygtukinių telefonų, tiksliau buvo prisiminta ir greitai pamiršta. Deja
tokie aparatai, nors ir sukelia senesniems vartotojams nostalgiškus jausmus,
bet negali pasiūlyti apsaugos nuo vandens ir dulkių, didesnės baterijos, mechanizmo
patikimumo.
Akies ragenos skaneris
Žmogaus akis yra unikalus organas ir pas kiekvieną ji yra
skirtinga, tad ji galėtų būti naudojama, kaip telefono atrakinimo raktas. Deja
tokia technologija nepasitvirtinimo, nes tam reikia labai aukštos kokybės
kameros, gero apšvietimo nakties metu, galingo procesoriaus tiksliau papildomų
energijos sąnaudų.
Juodai/balta kamera
„Huawei“ pirmieji pasiūlė šią technologiją, tam kad geriau
užfiksuoti šviesos intensyvumą, padaryti nuotraukas geresnėmis, tačiau visa tai
buvo labiau marketinginis sprendimas ant popieriaus pasiūlyti daugiau kamerų
telefone, nei tai davė realios naudos, tad savo naujausiuose išmaniuose
telefonuose „Huawei“ jau atsisakė juodai/balto kameros sensoriaus perkeliant
visą apdorojimą programiniam kodui ir dirbtiniam intelektui.
Moduliniai išmanieji telefonai
Idėja susikomplektuoti išmanųjį telefoną pagal savo poreikį
buvo sutikta labai entuziastingai ir vartotojai su nekantrumu laukė tokios
galimybės, tačiau „Google Project Ara“ taip ir neišvydo dienos šviesos, o „LG“
ir „Motorola“ pristatyti moduliniai sprendimai rinkoje neprigyjo. „LG G5“
flagmanas neturėjo apsaugos nuo vandens, tam, kad pakeisti modulį, reikėdavo
išimti bateriją taip išjungiant telefoną, o apatinė modulio dalis šiek tiek
klibėdavo ir rinkdavo dulkes. „Motorola“ pasuko kiek kitu keliu, pasiūlė
nuimamus modulius su sujungimo kontaktais ir reklamavo tai, kaip ateities
telefoną, tačiau vartotojams ir jis pasirodė nepraktiškas, nes niekas nenorėjo
nešiotis kišenėje be telefono dar ir kelis papildomus prijungimo modulius.
IPS ekranai
Ilgą laiką išmanieji telefonai naudojo IPS tipo ekranus,
kurie nevargino akių, perteikė natūralias spalvas, tačiau tobulėjant AMOLED
technologijai tik biudžetinio segmento telefonuose dar galime sutikti IPS
ekranus. AMOLED matrica plonesnė dėl to yra lengvesnė, ją galima lenkti, po ja
galima įmontuoti pirštų antspaudų skanerį, jos perteikiama juoda spalva
gilesnė, kitos spalvos sodresnės, o pasirinkus tinkamą spalvų balanso
nustatymą, jos perteikiamos arčiausiai natūralių atspalvių. Dėka „DC dimming“ technologijos
išspręstas ir akis varginantis mirgėjimas AMOLED ekranuose.
Ekrano kraštinių santykis
Gamintojai taikė įvairių dydžių ekranus („Apple“ 3:2, „Samsung“
5:3), tačiau ilgą laiką pats populiariausias buvo 16:9 ekrano kraštinių
santykis. „Apple“ pristačius telefoną tokiu ekranu, daug kas jį pašiepė ir
paišė pajuokiančius paveikslėlius su „Star Wars“ džedajų kardais. Technologijos,
mados ir tendencijos keičiasi, vargu ar kada nors dar pamatysime telefonus
tokiu kraštinių santykiu. Dabar telefonai daromi vis labiau pailgi (aukštesni),
kad būtų patogiau naršyti internete ekranuose, kurių vertikali kraštinė pailga
(18:9 ir net 21:9). Taip pat tai suteikia technologinių privalumų gaminant patogiau
valdomus didesnius berėmius ekranus.
Paspaudimo stiprumui jautrūs ekranai
Daug kas pamėgo tokio tipo technologiją, tačiau laikas tarti
jai „sudiev“. Tiek „Apple“, tiek „Meizu“ naudojama „Force touch“ atrodė
perspektyviai, bet gamintojams tokie ekranai tapo per brangūs. Brangus ne tik
pagaminimo procesas, bet taip pat reikėdavo užtikrinti operacinės sistemos bei
atskirų programėlių pritaikymą.
Dviejų ekranų telefonai
Įdomi ir patogi technologija, kurios pagalba galima
fotografuoti selfie pagrindine kamera,
matyti pranešimus net ir telefonui gulint pagrindiniu ekranu žemyn, taip pat
kai kurie gamintojai panaudojo nespalvotą antrą ekraną vietoj nugarėlės tam,
kad paprastos telefonu atliekamos užduotys kuo mažiau eikvotų ekumuliatorių. „YotaPhone“,
„Meizu“, „Vivo“, „ZTE“ – visi jie bandė įtikti ir patenkinti vartotojų poreikį,
tačiau suprato, kad tai ne tik didina aparato savikainą, nes reikia dviejų
ekranų viename telefone, dvigubai energijos, specialiai pritaikyti
programiškai, bet taip pat ir nepraktiška, nes nukritus telefonui padidėja
galimybė sudaužyti abu ekranus, kurie vartotojui suremontuoti kainuos dvigubai
brangiau.
VR akiniai
Prisimenate, kaip „Samsung“ aiškino, jog flagmanų pakrovimo
lizdai išdėstyti nesimetriškai vien dl to, kad galima būtų patogiau juos
naudoti VR akiniuose? „Google Daydream“, „Xiaomi Mi VR“ ir daugelis kitų
gamintojų nusekė paskui tuometinę madą ir visus agitavo pirkti „ateities“
technologiją. Deja ši technologija persikėlė į labiau specializuotą šaką ir jau
seniai nematome gamintojų agitacinių šūkių rinktis jų telefoną vien dėl
galimybės panaudoti jį VR pramogoms.
Valdymas gestais
Technologija dar nauja ir sutikta ganėtinai skeptiškai. „LG“
ir „Google“ pabandė pristatyti telefono valdymą gestais, nors jų naudojamos
technologijos skiriasi, tačiau principas tas pats. Vartotojams tai atrodo per
daug sudėtinga ir neįprasta, tad kiti gamintojai atsargiai stebi iš šalies ir neskuba
kartoti praeities klaidų, tad panašu, jog ir ši technologija nusės istorijos
archyvuose (bent jau kuriam laikui).
Trečiųjų šalių operacinės sistemos
Praėjo laikai, kai norėdavosi, jog telefonas veiktų greičiau
ir geriau, dėl to reikėdavo perrašyti iš pašalies sukurtą operacinę sistemą.
Dabar gamintojų sukurtos operacinės sistemos turi vis daugiau galimybių, jos
veikia vis sklandžiau ir nereikalauja trumpam tapti programuotoju ar nešti
telefoną į turgaus kioskelį. Taip, dar yra entuziastų, kurie perdaro oficialią
gamintojų operacinę sistemą savo nuožiūra, palengvina ją, padaro spartesne, funkcionalesne,
tačiau gamintojai taip pat nesnaudžia ir vis dažniau užrakina ją ir žada dažną
klaidų taisymą, sklandų nepertraukiamą darbą ir daug papildomų funkcijų.
O kokios technologijos Jūs pasigendate? Ką naudojote anksčiau
ir ko dabar ilgitės, o gal kaip tik pagaliau džiaugiatės jog jos neliko?
