Kai kurie automobilio varikliai garsėja ne tik patvarumu ar galia, bet ir nemalonia savybe, tai itin dideliu alyvos suvartojimu. Vairuotojai priversti nuolat papildyti alyvos lygį, o gamintojai neretai tikina, kad tai yra normalu.
Vis dėlto realybėje kai kurios konstrukcijos yra tiesiog suprojektuotos taip, jog alyvos deginimas tampa neišvengiamu eksploatacijos reiškiniu. Priežastys priklauso nuo konkretaus modelio ir konstrukcijos.
Dažniausiai kaltininkai yra susidėvėję stūmoklių žiedai, kurie praranda sandarumą ir leidžia alyvai patekti į degimo kamerą. Taip pat problemų kelia turbinų gedimai, kai alyva patenka į įsiurbimo sistemą, arba sukietėję vožtuvų sandarikliai. Kai kuriais atvejais priežastis slypi pačioje konstrukcijoje, todėl gedimo pašalinti neįmanoma, belieka tik mažinti alyvos sąnaudas keičiant atskiras dalis.
Tarp labiausiai alyvą deginančių variklių minimi „Volkswagen TSI“ modeliai, gaminti 2008 – 2012 metais. Jie buvo montuojami su 1.4, 1.8 ir 2.0 litro darbinio tūrio blokais. Šių variklių problema buvo itin ploni stūmoklių žiedai ir netinkamai suprojektuotas alyvos garų separatorius. Dėl to varikliai galėjo sudeginti net pusantro litro alyvos tūkstančiui kilometrų.
Kitas pavyzdys yra BMW „N63“ ir „S63 V8“ varikliai, gaminti iki 2013 metų. Jie turėjo dvi turbinas tarp cilindrų eilių, kurios sukeldavo perkaitimą. Dėl to greitai dėvėdavosi tarpinės ir žiedai, o alyvos suvartojimas siekdavo litrą tūkstančiui kilometrų. Toks rodiklis gamintojo buvo pripažįstamas kaip normalus.
„Oplo Ecotec“ serijos 1.6 ir 1.8 litro varikliai taip pat žinomi kaip „valgytojai“. Nors konstrukcija patikima, gamintojas nurodydavo, kad iki 0,7 litro alyvos tūkstančiui kilometrų yra normalu.
Japonijos gamintojų iššūkiai
„Toyota VVT-i“ varikliai, ypač 1.4 ir 1.8 litro tūrio iš ankstyvųjų 2000-ųjų, buvo nemaloni išimtis patikimo gamintojo istorijoje. Juose montuoti netinkami stūmoklių žiedai, kurie sukeldavo didelį alyvos deginimą. „Toyota“ bandė problemą spręsti pratęsdama garantijas ir keisdama detales. Tik po 2007 metų, kai atsirado „Valvematic“ varikliai, ši bėda buvo išspręsta.
„Honda VTEC“ varikliai garsėja sportišku charakteriu. Jie sukurti dirbti aukštomis apsukomis, todėl intensyviai važiuojant sunaudoja daugiau alyvos. Kartais deginimas siekia pusę litro tūkstančiui kilometrų. Tai nėra gedimas, o veikimo ypatybė.
Prancūzų ir italų agregatai
Prancūzijos gamintojų „Peugeot“ ir „Citroen “ 1.8 – 2.0 litro šešiolikos vožtuvų atmosferiniai varikliai vertinami dėl paprastumo ir tinkamumo dujoms. Vis dėlto esant didesniems ridos rodikliams jie pradeda naudoti alyvą apie pusę litro tūkstančiui kilometrų.
„PSA 1.6 THP“ turbovarikliai, montuoti taip pat „Mini“ bei kai kuriuose BMW modeliuose, turėjo dvigubą problemą, tai alyvos sąnaudas ir nuosėdų kaupimąsi. Agresyviai važiuojant sunaudojama iki pusės litro alyvos.
Italijos atstovas „Fiat 1.4 Fire“ laikomas patikimu, bet dėl laisvesnio detalių suderinimo alyvos deginimas yra natūralus. Jei lygis reguliariai papildomas, šie varikliai gali tarnauti šimtus tūkstančių kilometrų. Paradoksalu, bet mažesnis 1.2 „Fire“ tokios problemos neturi. „Alfa Romeo 2.0 JTS“ varikliai kentėjo nuo nepakankamo cilindrų tepimo, todėl alyva prasiskverbdavo į degimo kamerą. Tokie varikliai reikalavo kapitalinio remonto.
„Volkswagen 1.9 TDI“, tai legendinis dyzelis, žinomas dėl ilgaamžiškumo. Vis dėlto nuvažiavus per pusę milijono kilometrų, alyvos sąnaudos tampa neišvengiamos. Dėl nusidėvėjusių žiedų, turbinų ar sandariklių alyva patenka į degimo kamerą. Tokiais atvejais mechanikai paprastai nerekomenduoja remonto, nes pigiau pakeisti visą variklį.
Kaip gyventi su alyvą deginančiu varikliu
Vairuotojams patariama nuolat tikrinti alyvos lygį, geriausia kas tūkstantį kilometrų arba net kas kartą pildant baką degalais. Bagažinėje pravartu turėti atsarginį litrą tinkamos alyvos papildymui. Stipresnė alyva, pavyzdžiui, vietoj 5W-30 pasirinkus 5W-40 ar 10W-40, gali sumažinti sąnaudas.
Kapitalinis remontas, kai keičiami stūmoklių žiedai, kainuoja nemažai ir apsimoka tik mažos ridos automobiliams, kurių likusi techninė būklė gera. Senesniems automobiliams dažniausiai rekomenduojama tiesiog papildyti alyvą.
Didelės alyvos sąnaudos kai kuriuose varikliuose yra ne išimtis, o taisyklė. Tai problema, su kuria tenka taikytis daugeliui vairuotojų, ypač turintiems tam tikrus modelius iš Vokietijos, Japonijos, Prancūzijos ar Italijos gamintojų. Tinkamai prižiūrint variklį ir reguliariai tikrinant alyvos lygį, automobilis gali važiuoti dar ilgai, net jei jo apetitas alyvai viršija įprastas normas.
