Praėjusį savaitgalį Ostino (Teksasas) gyventojai tapo liudininkais vaizdo, kuris dar prieš kelerius metus atrodė kaip mokslinė fantastika. Miesto gatvėmis važiavo „Tesla Model Y“, tvarkingai laikydamasis eismo taisyklių, sukdamas vairą, stabdydamas prie šviesoforų – tačiau be nė vieno žmogaus salone. Vairuotojo ir priekinė keleivio sėdynės buvo visiškai tuščios. Tai pirmas kartas, kai „Tesla“ robotaksi viešai pasirodė be jokio žmogaus stebėtojo automobilyje.
Šis vaizdas akimirksniu pasklido socialiniuose tinkluose, o netrukus jį patvirtino ir pats „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, lakoniškai pranešęs, kad Ostine pradėti bandymai su automobiliais be keleivių. Tai akivaizdus simbolinis lūžis autonominio transporto istorijoje. Tačiau kartu tai ir momentas, kai euforija susiduria su labai rimtais klausimais apie saugumą, skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą.
Pažadai, kurie skambėjo dar 2019-aisiais
„Tesla“ autonominio vairavimo istorija ilga ir kupina prieštaravimų. Dar 2019 metais, per vadinamąją „Autonomy Day“, Elonas Muskas žadėjo, kad visiškai savavaldžiai automobiliai taps realybe „labai greitai“. Nuo tada pasirodė dešimtys „Full Self-Driving“ (FSD) programinės įrangos atnaujinimų, buvo keliami ir vėl atidedami terminai, o klientams teko gyventi tarp vilčių ir nusivylimų.
Todėl pamatyti realų automobilį, važiuojantį mieste be žmogaus, yra stiprus psichologinis momentas. Skirtingai nei reklaminiai vaizdo įrašai ar demonstracijos su vairuotoju, pasiruošusiu bet kada perimti kontrolę, tuščias automobilis signalizuoja, kad „Tesla“ viduje kažkas pasikeitė. Akivaizdu, jog kompanija jaučiasi pakankamai užtikrinta savo naujausiais robotaksi sprendimais, kad galėtų nuimti „žmogaus saugos tinklą“.
Skaidrumo problema, kuri niekur nedingo
Vis dėlto būtent čia prasideda nepatogi diskusijos dalis. Pagrindinė kritika „Tesla“ autonomijos strategijai niekada nebuvo technologijos idėja – ji buvo skaidrumo stoka. Skirtingai nei konkurentai, tokie kaip „Waymo“, kurie reguliariai teikia detalias ataskaitas apie sistemos „atsijungimus“ – momentus, kai žmogus privalėjo perimti vairavimą – „Tesla“ tokių duomenų viešai nepateikia.
Vietoje to visuomenė gauna atrinktus vaizdo klipus, pavienes sėkmės istorijas ir apibendrintus skaičius apie nuvažiuotus kilometrus. Tačiau kalbant apie paslaugą, kuri ateityje veš keleivius be vairuotojo, to akivaizdžiai nepakanka. Žmonės nori ne rinkodaros akcentų, o patikimų, patikrintų faktų, rodančių, kad sistema iš tiesų yra saugesnė už žmogų.
Skaičiai, kurie kelia nerimą
Riboti, bet oficialūs duomenys vis dėlto egzistuoja. Incidentų ataskaitos, pateiktos JAV Nacionalinei greitkelių eismo saugumo administracijai (NHTSA), leidžia bent iš dalies pažvelgti į Ostine jau vykdomą „Tesla“ robotaksi bandomąją programą. Remiantis šiais duomenimis, pilotinėje programoje dalyvaujantis „Tesla“ automobilių parkas patyrė vieną avariją maždaug kas 99 780 kilometrų.
Tai yra gerokai blogesnis rodiklis nei vidutinis eismo įvykių dažnis tarp žmonių vairuotojų. Dar svarbiau tai, kad šie incidentai įvyko tuo metu, kai automobiliuose vis dar buvo žmogus-stebėtojas, galintis įsikišti kritiniu momentu. Tai kelia labai paprastą, bet esminį klausimą: jei sistema dar reikalauja žmogaus, kad būtų išvengta avarijų, ar logiška tą žmogų pašalinti?
Greitis vietoje įrodymų
Nepaisant šių abejonių, „Tesla“ juda itin sparčiai. Dar prieš pasirodant vaizdo įrašams su tuščiu „Model Y“, Elonas Muskas teigė, kad tikisi, jog robotaksi paslauga Ostine veiks be saugos stebėtojo jau po trijų savaičių. Tai atrodo kaip bandymas praleisti kritiškai svarbų etapą – „įrodyk, kad tai saugu“ – ir pereiti tiesiai prie „įdiekime tai realiame pasaulyje“.
Tai didžiulė rizika. Jei šis žingsnis pasiteisins, jis gali iš esmės pakeisti transporto sistemą, miestų planavimą ir žmonių mobilumą. Tačiau jei įvyks rimtas incidentas, pasekmės bus ne tik „Tesla“, bet ir visai elektromobilių bei autonominio transporto industrijai. Neigiamas visuomenės požiūris gali nustumti technologiją atgal ne vieneriems metams.
Ar tai technologinė plėtra, ar rinkodaros triukas?
Stebint situaciją iš šalies, sunku nepastebėti, kad šis žingsnis labiau primena viešųjų ryšių kampaniją nei tylų, metodinį mastelio didinimą. Pastatyti akį traukiantį, tuščią „Tesla Model Y“ Ostino gatvėse – tai garantuotas dėmesys, kuris stiprina „Tesla“ kaip technologinio lyderio įvaizdį.
Tuo tarpu konkurentai, dirbantys su autonominiais automobiliais, dažnai renkasi priešingą kelią – mažiau triukšmo, daugiau dokumentacijos, daugiau bendradarbiavimo su reguliuotojais. „Tesla“ vėl pasirinko savitą, agresyvesnį tempą.
Autonomijos testas dar tik prasideda
Svarbiausia, ką reikia suprasti: daugelis automobilių jau šiandien gali „vairuoti patys“ geromis sąlygomis. Tačiau tikrasis autonomijos egzaminas prasideda tada, kai situacija tampa nenuspėjama – netikėti pėstieji, agresyvūs vairuotojai, statybos, blogas oras, dviprasmiški kelio ženklai.
Kol kas „Tesla“ dar neįrodė pasauliui, kad jos sistema sugeba patikimai tvarkytis su tokiomis situacijomis be žmogaus pagalbos. Ostino gatvėse pasirodęs tuščias automobilis – tai ne finišas, o tik pradžia labai sudėtingo ir atsakingo etapo.
Visas pasaulis nori, kad „Tesla“ pavyktų. Tikrai veikiantis, saugus ir mastelį galintis pasiekti robotaksi tinklas būtų tikra revoliucija. Tačiau kol kas šis vaizdas kelia ne tik susižavėjimą, bet ir pagrįstą nerimą, ar technologinis progresas nebuvo pastumėtas greičiau, nei leidžia sveikas protas.
