Jeigu šalia pastatytume du panašius keleto metų senumo automobilius, vieną reguliariai plaunamą automatinėje plovykloje, o kitą rankiniu būdu su kempine, vandeniu ir šampūnu, skirtumas būtų akivaizdus, ypač saulėtą dieną. Vieno automobilio lakas būtų praradęs blizgesį ir padengtas smulkių įbrėžimų tinkleliu, o kitas galėtų atrodyti kur kas geriau.
Automobiliui nuplauti reikalingas laikas, tinkamos cheminės medžiagos, pašildytas vanduo ir mechaninis poveikis, tai gali būti kempinė, mikropluošto šluostė ar šepetys.
Kai trūksta laiko, dažnai pasirenkamos agresyvesnės priemonės, aukštesnė vandens temperatūra ar stipresnis spaudimas. Automatinėse plovyklose šis procesas turi vykti labai greitai, nes klientai laukia eilėje.
Tokiose plovyklose karštas vanduo nenaudojamas, tai būtų pavojinga ir neekonomiška. Todėl plovimas vyksta naudojant stipresnę chemiją ir intensyvesnį šepečių spaudimą, kas laikui bėgant neigiamai veikia automobilio lako būklę.
Kaip atrodo dažai po daugelio plovimų
Automatinės plovyklos šepetys spaudžia lakuotą paviršių stipriau nei tai darome mes plaudami rankiniu būdu. Rezultatas, daugybė mikroskopinių įbrėžimų, ypač matomų ant tamsių automobilių. Tai paaiškinama tuo, kad paviršinis sluoksnis yra skaidrus, o spalva po juo.
Kiekvienas įbrėžimas matomas kaip šviesi linija, todėl juodi ar tamsiai mėlyni automobiliai vizualiai greičiau praranda savo estetinį vaizdą. Ryškiausiai šie pažeidimai matomi saulėtą dieną, kai šviesa atsispindi nuo įbrėžimų, sukurdama tipišką apskritimų tinklą.
Pavojus didžiausias esant purvui ir smėliui
Didžiausia žala automobilio lakui daroma tada, kai į automatinę plovyklą įvažiuojama stipriai purvinu ar smėliu padengtu automobiliu. Kai kuriose plovyklose darbuotojai prieš tai nuskalauja kėbulą aukšto slėgio vandeniu, bet tai labiau išimtis nei taisyklė, ypač degalinėse.
Tokiais atvejais kietos dalelės veikia kaip švitrinis popierius, šepečiai tiesiog perbraukia jas per dažus, palikdami tūkstančius mikroskopinių įbrėžimų.
Automatinės plovyklos nepasiekia visų vietų
Plovimo kokybė labai priklauso nuo automobilio kėbulo formos. Automobiliai, turintys daug kampų, spoilerių ar kitų sudėtingų detalių, dažnai lieka neišplauti tam tikrose vietose. Tas pats galioja ir ratlankiams, kuo sudėtingesnė jų forma, tuo sunkiau juos kruopščiai nuvalyti.
Deja, dažniausiai būtent tos pačios vietos lieka nešvarios po kiekvienos plovyklos procedūros, o ilgainiui nešvarumai įsigeria taip, kad tampa labai sunkiai pašalinami.
Automobiliai, kuriems automatinės plovyklos ypač netinka
Norint išsaugoti automobilio išvaizdą, rekomenduojama vengti dažnų vizitų į automatines plovyklas su automobiliais, kurie turi tamsų dažų atspalvį, sudėtingos formos kėbulą ar yra stipriai užteršti.
Taip pat atsargiai reikėtų elgtis ir tiems, kurie naudoja keramines dangas, nors jos padeda apsaugoti laką, agresyvios cheminės priemonės tokiose plovyklose greitai pažeidžia apsauginį sluoksnį.
Ar verta naudotis automatine plovykla?
Nors automatinės plovyklos turi trūkumų, kartais jos gali būti geresnis pasirinkimas nei važinėjimas labai purvinu automobiliu. Ypač tada, kai kėbulas padengtas paukščių išmatomis ar derva, kurios gali ilgainiui rimtai pažeisti dažus.
Taigi, atsakingai ir retkarčiais naudojantis automatine plovykla ypač kai nėra kitų galimybių, žalos galima išvengti. Vis dėlto, norint ilgalaikės išvaizdos išsaugojimo, verta rinktis švelnesnius ir labiau kontroliuojamus automobilio plovimo būdus.
