Kai po tūkstančio kilometrų vairuotojas pastebi, kad reikia papildyti variklio alyvos, natūraliai kyla nerimas – ar tai rodo rimtą gedimą? Gal tai ženklas, kad kažkas ne taip? O gal tai tiesiog įprastas reiškinys?
Iš tiesų, atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo automobilio tipo, eksploatacijos sąlygų iki variklio konstrukcijos. Dauguma mūsų vis dar įsitikinę, kad nuo vienos alyvos keitimo iki kitos nieko papildyti nereikėtų.
Tačiau realybėje dauguma variklių sunaudoja bent šiek tiek alyvos, o gamintojai tai numato jau projektavimo etape.
Gamintojų nuomone, alyvos sunaudojimas iki 0,5 litro tūkstančiui kilometrų laikomas normaliu. Toks skaičius gali skambėti stebinančiai, ypač lyginant su kai kurių šiuolaikinių variklių efektyvumu, tačiau tai atspindi skirtingas variklių konstrukcijas, darbo sąlygas ir vairuotojų įpročius.
Kiek alyvos iš tikrųjų sudegina variklis?
Skirtingi varikliai pasižymi skirtingais alyvos sunaudojimo rodikliais. Paprasti atmosferiniai benzininiai varikliai paprastai „suvalgo“ mažiausiai alyvos, neretai tik apie 0,1 litro tūkstančiui kilometrų.
Tuo tarpu turbokompresoriniai, tiek benzininiai, tiek dyzeliniai, dėl didesnių apkrovų ir temperatūrų, sunaudoja daugiau.
Dyzeliniai varikliai nuo seno garsėjo didesniu alyvos apetitu, tačiau naujos kartos konstrukcijos šį skirtumą stipriai sumažino. Visgi, dėl didesnių šiluminių ir cheminių krūvių, dyzeliai alyvą turi keisti dažniau nei benzininiai analogai.
Kodėl variklis naudoja alyvą?
Alyvos „dingimo“ priežastys – sudėtingos. Pirmiausia, tai natūralus procesas, plona alyvos plėvelė visada dengia cilindro sieneles, o jos dalis degimo metu sudega kartu su kuru. Šio reiškinio išvengti neįmanoma.
Antroji priežastis – išgaravimas. Varikliui veikiant aukštoje temperatūroje, dalis alyvos pavirsta garais ir pašalinama per ventiliacijos sistemą. Šiuolaikinės sintetinės alyvos geriau atsparios garavimui, bet net ir jos šios savybės visiškai neeliminuoja.
Alyvos sunaudojimui didelę įtaką turi ir vairavimo stilius. Staigūs pagreičiai, važiavimas aukštais apsisukimais, dažnas galios naudojimas skatina didesnį alyvos suvartojimą. Kita vertus, nuolat lėtas važiavimas žemais apsisukimais, gali sukelti nuosėdų susidarymą.
Kada tai jau problema?
Jeigu pastebėjote, kad iki šiol variklis alyvos beveik nenaudojo, o dabar staiga pradėjo „gerti“ po pusę litro ar daugiau, o tai jau signalas, kad kažkas negerai. Tai gali reikšti nusidėvėjusius stūmoklio žiedus, pažeistas tarpinės, ar net turbokompresoriaus gedimą.
Jei prie to prisideda ir dūmai iš išmetimo – juos reikia stebėti. Mėlynas dūmas dažniausiai reiškia, kad alyva patenka į degimo kamerą. Baltas gali rodyti aušinimo sistemos problemas. Juodas dažniausiai susijęs su degalų tiekimo sutrikimais.
Taip pat pavojingi signalai – degėsių kvapas variklio skyriuje, alyvos dėmės po automobiliu ar netikėtas aušinimo skysčio lygio kritimas.
Kada ir kaip dažnai tikrinti alyvos lygį?
Jei turite automobilį su elektroniniu lygio matuokliu – patikrinkite bent kartą per mėnesį. Vairuojant senesnį modelį su mechaniniu matuokliu, vertėtų tai daryti dar dažniau.
Svarbu yra matuoti tik šaltam varikliui ir lygiame paviršiuje, geriausia – ryte prieš pirmą užvedimą. Tokiu būdu matavimas bus tikslus ir padės išvengti netikėtumų kelyje.
Būtina stebėti ir vertinti
Alyvos sunaudojimas pats savaime nebūtinai reiškia, kad automobilis genda. Tačiau staigūs pokyčiai, dūmai, kvapai ir alyvos pėdsakai – jau aiškūs ženklai, kad reikia kreiptis į specialistus.
Rūpestinga priežiūra, reguliarus tikrinimas ir savalaikiai sprendimai padės ne tik išvengti brangių remontų, bet ir prailgins jūsų variklio tarnavimo laiką.
Tad alyvos lygio stebėjimas tai ne smulkmena, o būtina automobilio priežiūros dalis.
