Po daugiau nei penkiasdešimties metų žmogus vėl ruošiasi žengti ant Mėnulio paviršiaus. Tačiau dar prieš tai mokslininkai pateikė netikėtą atradimą, kuris gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie šio dangaus kūno istoriją.
Naujieji tyrimai atskleidė, kad garsusis Pietų ašigalio ir Aitkeno baseinas, didžiausias smūgio krateris Mėnulyje, susiformavo visai ne taip, kaip manyta anksčiau. Ilgą laiką buvo manoma, kad šį milžinišką kraterį sukūrė tiesioginis asteroido smūgis.
Dabar paaiškėjo, kad dangaus kūnas atsitrenkė į Mėnulį pasvirusiu kampu, iš šiaurinės pusės. Šis atradimas keičia ne tik mūsų žinias apie Mėnulio paviršių, bet ir visą Saulės sistemos susiformavimo istoriją.
Pietų ašigalio ir Aitkeno baseinas yra milžiniškas, taidaugiau nei 1 900 kilometrų ilgio ir 1 600 kilometrų pločio. Jo dydis toks, kad į šį kraterį galėtų tilpti visa Europa. Smūgis, įvykęs prieš 4,3 mlrd. metų, išlaisvino energiją, prilygstančią milijonams vandenilinių bombų, o jo pėdsakai matomi iki šiol.
Mėnulio smūgio paslaptis
Tyrėjai iš Arizonos universiteto, vadovaujami Jeffreyo Andrewso-Hannos, analizavo kraterio formą ir lygino ją su kitais Saulės sistemos smūgio baseinais. Paaiškėjo, kad jo pailgas, į pietus siaurėjantis kontūras rodo šiaurinę smūgio kryptį.
Tai reiškia, jog asteroidas į Mėnulį atsitrenkė ne tiesiai, o įstrižai, iš šiaurės pusės. Toks smūgio kampas padėjo suprasti, kodėl Mėnulio paviršiuje pastebima geologinė asimetrija.
Jo vakarinėje dalyje aptikta daugiau radioaktyviojo torio, tai elemento, kuris leidžia manyti, kad po krateriu tuo metu dar buvo neišsikristalizavusio magmos vandenyno likučių. Mokslininkai nustatė, kad smūgis įvyko labai vėlai, kai Mėnulio magma jau buvo beveik visiškai sukietėjusi.
Langas į Mėnulio praeitį
Šis atradimas turi didžiulę reikšmę būsimosioms „Artemis“ misijoms, kurios planuoja pirmuosius žmonių nusileidimus pietų ašigalio regione. Dabar aišku, kad astronautai leisis į vietą, kuri yra vadinamojoje „užsmūgio zonoje“. Būtent ten turėtų būti išsibarstę medžiagos likučiai iš pačių giliausių Mėnulio sluoksnių.
Tai reiškia, kad žmonės galės paimti pavyzdžių, kurie atskleis Mėnulio vidaus sudėtį ir jo ankstyvosios raidos paslaptis. Tokie tyrimai leis geriau suprasti, kaip formavosi Mėnulis, kaip vyko cheminiai procesai jo gelmėse ir kaip jį veikė senovinės kosminės katastrofos.
Atradimai Pietų ašigalio ir Aitkeno baseine gali tapti nauju lūžio tašku Mėnulio tyrinėjimuose. Kai „Artemis“ astronautai žengs į šią senovinę vietovę, jie turės progą pažvelgti į laikus, kai gimė Mėnulis ir pati Žemės-Mėnulio sistema. Tai bus unikali galimybė prisiliesti prie istorijos, kuri siekia pačias Saulės sistemos pradžias.
