Kai kalbama apie Juodąjį penktadienį, dažnas įsivaizduoja šimtus žmonių prie parduotuvių durų, ilgas eiles ir nuolaidas, kurios verčia griebtis už galvos. Bet kaip šis iš JAV kilęs reiškinys atrodo Lietuvoje?
Ar tikrai nuolaidos mūsų šalyje prilygsta toms, kurios skelbiamos Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje ar Prancūzijoje? Pasirodo, skirtumų yra ne vienas ir ne du. Lietuvoje ši diena dažniausiai asocijuojasi su elektroninėmis parduotuvėmis ir ramesne, mažiau chaotiška apsipirkimo patirtimi.
Tačiau daugelis pirkėjų vis dar abejoja – ar tai tikroviškos nuolaidos, ar tiesiog rinkodaros triukas? Kol vieni džiaugiasi sutaupę, kiti skundžiasi, kad prieš nuolaidas kainos būna dirbtinai pakeltos, todėl realios naudos nėra tiek daug.
Vis didėjantis dėmesys nuolaidų kokybei
Pirkėjai Lietuvoje tampa vis labiau išprusę ir atidesni. Anksčiau pakakdavo užrašyti Black Friday ir nurodyti -40 proc., kad vartotojas susidomėtų. Dabar vis daugiau žmonių tikrina kainų istorijas, naudoja naršyklės plėtinius, leidžiančius pamatyti, kiek prekė kainavo prieš savaitę ar net mėnesį. Šis skaidrumo siekis rodo, kad rinka pamažu bręsta.
Tuo tarpu užsienyje, ypač JAV, Juodasis penktadienis vis dar išlaiko savo reputaciją kaip viena pelningiausių dienų tiek pirkėjams, tiek verslui. Didžiosios nuolaidos ten dažniausiai būna tikros – ne simbolinės, o realios. Pavyzdžiui, elektronikos prekėms ar drabužiams nuolaidos siekia net 50-70 proc.
Kainų skirtumai tarp rinkų
Svarbu suprasti, kad net jei nuolaida skelbiama tokia pati, pavyzdžiui, 30 proc., galutinė kaina skirtingose šalyse gali smarkiai skirtis. Lietuvoje prekių bazinė kaina dažnai būna didesnė nei Vakaruose. Todėl net ir taikant tokią pačią nuolaidą, užsienyje pirkėjas vis tiek moka mažiau.
Tai ypač pastebima perkant tarptautinių prekės ženklų gaminius – kompiuterius, telefonus, avalynę. Vokietijoje ar Lenkijoje tos pačios prekės kainuoja ženkliai mažiau, o per išpardavimus skirtumas tampa dar ryškesnis.
Pardavimo strategijos skiriasi
Lietuvoje dažnai pasitelkiamas terminas „iki X proc. nuolaida“, kuris ne visada reiškia, kad tiek ir bus. Parduotuvė reklamuoja, jog nuolaidos siekia 70 proc., tačiau tik keletas prekių išties taikomos tokios sąlygos. Užsienyje toks reklamos būdas yra griežčiau reguliuojamas. Dėl to pirkėjai gauna aiškesnį ir tikslesnį pasiūlymą, kuris nenuvilia.
Be to, kai kuriose šalyse didžiausios nuolaidos taikomos tik ribotą laiką – vos kelioms valandoms. Tai skatina greitus sprendimus ir impulsyvų pirkimą. Lietuvoje Black Friday dažnai virsta Black Weekend ar net Black Week, tad spaudimas mažesnis, bet ir nuolaidų stiprumas neretai švelnesnis.
Pirkėjų įpročiai – ramesni
Užsienyje neretai matomi ir tiesioginiai konfliktai prekybos centruose. Filmuojami pirkėjai, verčiantys dėžes, besistumdantys dėl televizoriaus ar naujo telefono. Tuo tarpu Lietuvoje tokios scenos praktiškai neegzistuoja. Internetinis apsipirkimas tampa dominuojančiu būdu, o fizinės parduotuvės dažniausiai nesusiduria su dideliais srautais.
Tai reiškia, kad Lietuvoje didesnė galimybė priimti racionalesnį sprendimą, nepasiduoti masinei psichozei. Kita vertus, mažesnė konkurencija dėl prekių taip pat reiškia, kad prekybininkams ne visada reikia siūlyti pačias geriausias sąlygas.
Ar galima sutaupyti tiek pat?
Vis dar įmanoma rasti prekių, kurios Lietuvoje per Juodąjį penktadienį išties siūlomos gera kaina. Tačiau tai reikalauja daugiau pasiruošimo. Jei užsienyje galima tiesiog nueiti į parduotuvę ir pasikliauti tuo, ką matai, Lietuvoje reikia pasidomėti, palyginti, pasitikrinti.
Privalumas tas, kad Lietuvos vartotojai dažnai gali pasinaudoti užsienio el. parduotuvių pasiūlymais. Tokiu būdu galima pasinaudoti geriausiais pasiūlymais iš Vokietijos, Lenkijos ar Jungtinės Karalystės.
