Ledynai sparčiai tirpsta ir išlaisvina tai, kas tūkstantmečius buvo sukaustyta sniege ir lede. Mokslininkai perspėja, kad šis procesas gali kelti iki šiol menkai suvoktą grėsmę žmonių sveikatai ir ekologinėms sistemoms.
Visame pasaulyje tirpstantys ledynai turės pasekmių ne tik vietos ekosistemoms – jie gali reikšmingai paveikti ir epidemiologinę situaciją. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ledynų tirpsmas susijęs su antibiotikams atsparių genų plitimu į upes, ežerus ir kitus svarbius gėlo vandens šaltinius.
Mokslininkai pabrėžia, kad ledynai veikia kaip natūralus „šaldiklis“, kuriame tūkstančius metų saugomi įvairūs biologiniai objektai ir medžiagos. Pasak tyrimo autoriaus Guannano Mao, ledynai yra tarsi „genetiniai archyvai“, kuriuose kaupiami, be kita ko, ir antibiotikams atsparūs genai. Dėl globalinio atšilimo spartėjantis ledynų tirpsmas šiuos archyvus paverčia „aktyviais šaltiniais“, iš kurių atsparumo genai patenka į aplinką.
Dažnai manoma, kad vadinamosios „superbakterijos“, atsparios daugeliui antibiotikų, yra tik šiuolaikinės medicinos, žemės ūkio ir buitinio antibiotikų vartojimo pasekmė. Tačiau mokslininkai primena, kad realybė yra gerokai sudėtingesnė.
Gamtoje ir be tiesioginio žmogaus įsikišimo egzistuoja daugybė natūraliai susiformavusių atsparumo genų. Problema ta, kad ledynai gali ilgą laiką ir dideliais kiekiais kaupti šią genetinę informaciją. Tirpstant ledynams, kartu su ištirpstančiu vandeniu į upes ir ežerus gali patekti reikšmingi šių genų kiekiai.
„Ledynų maitinamos upės ir ežerai yra svarbūs gėlo vandens šaltiniai milijonams žmonių. Patekę į šias tarpusavyje susijusias sistemas, atsparumo genai gali sąveikauti su šiuolaikinėmis bakterijomis, padidindami riziką, kad jie plis mikrobų bendrijose“, – teigia tyrėjai.
Kaip aiškina mokslininkai, mikrobų pasaulyje genai gali būti perduodami tarp skirtingų organizmų ne vien per įprastą dauginimąsi. Tai viena iš priežasčių, kodėl atsparumo antibiotikams genai gali plisti labai greitai ir plačiai, net ir tarp skirtingų bakterijų rūšių.
Tyrimo autoriai nepateikia teiginio, kad ledynai patys „kuria“ superbakterijas. Vis dėlto pabrėžiama, jog iš ledynų išsiskiriantys atsparumo genai gali padidinti tikimybę susidaryti pavojingoms genetinėms kombinacijoms, kai šie genai susitinka su bakterijomis, turinčiomis didelį potencialą sukelti ligas žmonėms ar gyvūnams.
