Visatos sąlygos yra tokios atšiaurios, kad dauguma gyvybės formų neišgyventų nė akimirkos. Tačiau kai kurios rūšys vis nustebina mokslininkus savo nepaprastu atsparumu. Viena jų, tai samanų sporos, kurios dabar įrodė, kad gali ištverti net kosmoso vakuumą.
Nauji tyrimai parodė, kad samanų sporos atlaikė devynis mėnesius ant Tarptautinės kosminės stoties išorės. Ten jos susidūrė su ekstremalia spinduliuote, temperatūrų kaita ir visišku deguonies nebuvimu. Rezultatai viršijo visus lūkesčius.
Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, dauguma sporų po kelionės į Žemę ir toliau galėjo dygti. Tai rodo, kad net labai paprastos augalų dalys turi vidinių mechanizmų, padedančių išgyventi tokiomis sąlygomis. Šis atradimas gali turėti įtakos ateities tyrimams apie gyvybę kitose planetose.
Neįtikėtinas samanų atsparumas
Tyrėjai pasirinko žemėplintę samaną, kuri moksle dažnai naudojama kaip pavyzdinis augalas dėl paprastos sandaros. Jos sporos, saugomos specialiuose kapsulėse, yra itin atsparios sausrai ir temperatūrų pokyčiams. Tai pasirodė idealu bandymui kosmose.
Samanų sporos devynis mėnesius buvo pritvirtintos prie stoties išorės, kur temperatūra ir spinduliuotė nuolat keičiasi. Grįžus į Žemę paaiškėjo, kad daugiau kaip 80 proc. jų vis dar gyvybingos. Tokie rezultatai nustebino net pačius mokslininkus.
Kodėl sporos taip gerai išgyveno?
Sporų stiprumas gali paaiškinti, kaip samanos prieš šimtus milijonų metų pirmosios išbandė gyvenimą sausumoje. Šie augalai sugebėjo įsišaknyti ant uolų, pradėjo formuoti dirvožemį ir paruošė aplinką kitoms rūšims. Tokia istorija parodo, kaip svarbus jų atsparumas.
Žemėje atlikti bandymai jau buvo parodę, kad sporos gali atlaikyti labai stiprią ultravioletinę šviesą, karštį ir šaltį. Kosmoso eksperimentas tik dar labiau patvirtino jų unikalią ištvermę. Tai reiškia, kad samanos turi savybių, leidžiančių išgyventi ten, kur kitoms gyvybėms būtų neįmanoma.
Kosmoso kolonizavimo perspektyvos
Mokslininkai mano, kad tokie tyrimai gali padėti kurti sistemas, skirtas augalų auginimui Mėnulyje ar Marse. Norint sukurti gyvybei tinkamą aplinką, pirmiausia reikia rūšių, galinčių išgyventi ekstremaliose sąlygose. Samanos galėtų būti viena iš pirmųjų tokių rūšių.
Tyrimo autoriai teigia, kad samanų tyrinėjimas gali būti tik pradžia didesniam projektui. Jei ateityje pavyks panaudoti jų savybes kuriant dirbtines ekosistemas, kelionės į kitas planetas taps kur kas realesnės. Tai žingsnis link svajonės apie gyvenimą už Žemės ribų.
