„Volkswagen“ ruošiasi didelėms permainoms: koncernas siekia iki 2030 m. sutaupyti 1 mlrd. eurų, mažindamas vadovų skaičių, optimizuodamas gamybą ir skatindamas savanorišką darbuotojų pasitraukimą. Nors dalis darbuotojų ir vadovų neteks aukštų pareigų, bendrovė vienu metu ir taupo, ir fiksuoja solidžius automobilių pardavimų rezultatus daugelyje pasaulio regionų.
„Volkswagen“ paskelbtas taupymo planas numato ryškų aukščiausios grandies vadovų komandos pertvarkymą. Iki 2026 m. pagrindinėje koncerno grupės valdyboje, atsakingoje už vadinamuosius didžiosios apimties prekės ženklus, narių skaičius bus sumažintas nuo 29 iki 19.
Pagal naująją struktūrą tokie prekės ženklai kaip „Volkswagen“ lengvieji automobiliai, „Volkswagen“ komerciniai automobiliai, „Škoda“ bei „Seat“ / „Cupra“ ateityje turės po keturis valdybos narius: generalinį direktorių ir finansų, pardavimų bei žmogiškųjų išteklių vadovus. Virš jų bus formuojama bendra „Group Brand Board“ valdyba, kuriai vadovaus Thomasas Schäferis.
Mažesnės algos ir procesų optimizavimas
Nors dalis dabartinių valdybos narių neteks savo postų, tai nebūtinai reiškia atleidimą iš darbo. Jie gali būti perkelti į mažiau matomas pareigas koncerno viduje, tačiau kartu keisis ir jų atlygio sąlygos – tikėtina, ne jų naudai.
Milijardo eurų sutaupymo planui įgyvendinti numatyti du pagrindiniai šaltiniai. Apie 600 mln. eurų planuojama sutaupyti mažinant personalo išlaidas, dar apie 400 mln. eurų – optimizuojant gamybos procesus. Pastarajam tikslui pasiekti bus diegiami vienodesni gamybos standartai, daugiau dalijamasi bendromis transporto priemonių platformomis ir procesais tarp skirtingų markių.
Darbo vietų mažinimas Vokietijoje ir „Volkswagen Boost 2030“
Koncernas įgyvendina taupymo programą „Volkswagen Boost 2030“, pristatytą 2025 m. rugsėjį. Ji turėtų padėti sumažinti bendras išlaidas iki 30 proc. Vienas pagrindinių programos elementų – darbo vietų mažinimas.
Iki 2030 m. numatyta atsisakyti apie 35 tūkst. darbo vietų Vokietijoje. Tai sudaro maždaug ketvirtadalį iš maždaug 130 tūkst. šiuo metu šios šalies gamyklose dirbančių „Volkswagen“ darbuotojų. Taigi kalbama apie itin didelio masto pokyčius visoje koncerno struktūroje.
Savanoriško pasitraukimo programa ir didelės išeitinės
Dar 2025 m. lapkritį skelbta, kad prie specialios savanoriško pasitraukimo programos yra prisijungę apie 25 tūkst. darbuotojų. „Volkswagen“ darbuotojus skatina išeiti savanoriškai siūlydamas dideles išeitines išmokas, ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes ir pereinamojo laikotarpio darbą ne visu krūviu.
Išeitinių dydis priklauso nuo darbuotojo stažo ir einamų pareigų. Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, kai kuriais atvejais išmokos gali siekti iki 400 tūkst. eurų.
Kartu su didžiausiu Vokietijos profesinių sąjungų susivienijimu IG Metall „Volkswagen“ yra sudaręs susitarimą, pagal kurį iki 2030 m. pabaigos koncernas nesiims privalomų atleidimų savo Vokietijos gamyklose dėl veiklos priežasčių. Kitaip tariant, priverstinių masinių atleidimų neturėtų būti, tačiau darbuotojai skatinami pasitraukti savanoriškai.
Rekordiniai pardavimai nepaisant geopolitinių iššūkių
Nors JAV protekcinė politika, įskaitant muitus Europos Sąjungos, Kanados ir Meksikos automobiliams, taip pat geopolitinė įtampa daro spaudimą pasaulinei prekybai, „Volkswagen“ 2025 m. rezultatai laikomi sėkmingais.
Per praėjusius metus klientams visame pasaulyje pristatyta 8,98 mln. naujų automobilių – tik 0,5 proc. mažiau nei 2024 m. Atsižvelgiant į papildomą spaudimą užsienio gamintojams JAV rinkoje ir dalies Kinijos pirkėjų atsitraukimą nuo užsienietiškų prekės ženklų, toks rezultatas vertinamas palankiai.
Didžiausi nuosmukiai fiksuoti Šiaurės Amerikoje, kur parduota 947 tūkst. automobilių – 10 proc. mažiau nei metais anksčiau. Kinijoje taip pat užfiksuotas 8 proc. kritimas: ten klientams pristatyta 2,649 mln. automobilių.
Augimas Europoje ir kituose regionuose
Kitose rinkose situacija buvo priešinga. Vakarų Europoje „Volkswagen“ pardavimai augo 4 proc. ir pasiekė 3,381 mln. automobilių. Vidurio ir Rytų Europoje augimas buvo dar spartesnis – 9 proc., klientams pristatyta 558 tūkst. automobilių.
Teigiami rodikliai matyti ir kituose regionuose. Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose pardavimai išaugo 10 proc. (iki 421 tūkst. automobilių), Pietų Amerikoje – 12 proc. (663 tūkst.), o Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 9 proc. (320 tūkst.).
Šie rezultatai rodo, kad „Volkswagen“, nepaisydamas taupymo ir restruktūrizacijos, išlaiko stiprias pozicijas globalioje rinkoje. Koncernas vienu metu balansuoja tarp būtinybės mažinti sąnaudas ir poreikio investuoti į ateities technologijas bei naujus modelius, kad išliktų konkurencingas sparčiai besikeičiančioje automobilių rinkoje.
Dirbtinis intelektas (DI) šiandien gali būti išmokytas atpažinti paveiksluose tokias detales, kurių žmogaus akis dažniausiai nepastebi. 2023 m. DI neuroninis tinklas viename Rafaelio paveiksle aptiko neįprastą dalyką: paaiškėjo, kad viena veido figūra greičiausiai nutapyta ne paties Rafaelio.
Kalbama apie šventojo Juozapo veidą, pavaizduotą viršutiniame kairiajame garsiojo paveikslo Madonna della Rosa (dar vadinamo Madonna of the Rose) kampe.
Mokslininkai ir meno istorikai jau seniai ginčijasi, ar šis kūrinys iš tiesų yra originalus Rafaelio darbas. 1667 m. užfiksuota, kad paveikslas kabėjo vienuolyne Ispanijoje; ten jis išbuvo iki 1857 m., kol buvo įtrauktas į Ispanijos nacionalinio meno muziejaus rinkinius.
Vis dėlto paveikslo istorija (proveniencija) iki 1667 m. išlieka visiška paslaptis.
Nors Ispanijoje ilgą laiką kūrinys buvo priskiriamas Rafaeliui, ekspertai seniai atkreipė dėmesį, kad šventojo Juozapo spalvų paletė ir tapymo maniera skiriasi nuo kitų figūrų. Tai leidžia manyti, jog kuriant šį veidą galėjo dalyvauti ir kiti Rafaelio dirbtuvės meistrai.
„Vėliau palaipsniui įsitvirtino nuomonė, kad tai – Rafaelio dirbtuvės kūrinys, ypač priskiriamas jo mokiniui Džiulijui Romanui ir galbūt Gianfranceskui Peniui“, – 2023 m. aiškino Bradfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) chemikas Howellas Edwardsas.
„Tačiau Ispanijoje pirminis priskyrimas Rafaeliui niekada nebuvo rimtai suabejotas“, – pridūrė jis.
Nors patikimam autorystės nustatymui paprastai reikia įvairių šaltinių ir metodų, naujas DI algoritmais paremtas analizės būdas sustiprino tų tyrėjų argumentus, kurie jau seniai įtarė, kad bent dalį potėpių galėjo palikti kitas dailininkas.
Jungtinės Karalystės ir JAV tyrėjų komanda sukūrė specialų analizės algoritmą, paremtą kūriniais, kurie neabejotinai priskiriami garsiojo italų meistro teptukui.
„Taikydami gilaus požymių analizės metodus, parengėme kompiuterį atpažinti Rafaelio stilių itin detaliu lygiu – nuo potėpių, spalvų paletės, šviesotamsos iki kiekvieno kūrinio aspekto“, – pasakojo Bradfordo universiteto matematikas ir kompiuterių mokslininkas Hassanas Ugailas. – „Kompiuteris mato gerokai giliau nei žmogaus akis, net iki mikroskopinio lygmens.“
Mašininio mokymosi sistemoms įprastai reikia labai didelio pavyzdžių kiekio, tačiau kai kalbama apie vieno menininko kūrybinį palikimą, tai ne visada įmanoma. Šiuo atveju komanda adaptavo iš anksto išmokytą „Microsoft“ architektūrą „ResNet50“ ir pritaikė ją kartu su klasikiniu mašininio mokymosi metodu – atraminių vektorių mašina (angl. Support Vector Machine).
Ankstesni tyrimai rodė, kad toks derinys net iki 98 proc. tikslumu gali identifikuoti Rafaeliui priskiriamus paveikslus. Paprastai sistema mokoma naudojant visus vaizdus, tačiau šįkart algoritmas buvo supažindintas ir su atskiromis veidų detalėmis.
Analizė parodė, kad Motinos Marijos, Kūdikėlio Jėzaus ir šventojo Jono figūros atitinka Rafaelio stilių, o šventojo Juozapo veidas – ne. Tyrėjai primena, kad ankstesnėse diskusijose būtent šio veido kokybė dažnai buvo laikoma silpniausia visos kompozicijos dalimi.
„Kai testavome visą della Rosa paveikslą kaip vieną visumą, rezultatai nebuvo visiškai aiškūs“, – aiškino Ugailas. – „Tuomet patikrinome atskiras dalis: visa likusi kompozicija buvo patvirtinta kaip Rafaelio darbas, tačiau Juozapo veido sistema neatpažino kaip Rafaeliui būdingo.“
Manoma, kad už ketvirtąjį veidą galėjo būti atsakingas Rafaelio mokinys Džiulijus Romanas, tačiau kol kas tai tėra tikėtina hipotezė, o ne galutinė išvada. Vis dėlto šis atvejis dar kartą parodo, kaip šiuolaikinės technologijos – šįkart dirbtinis intelektas – padeda atskleisti klasikinių paveikslų paslaptis.
Ekspertų vertinimu, Madonna della Rosa nutapyta ant drobės 1518–1520 m. Būtent XIX a. viduryje meno kritikai pirmą kartą rimčiau suabejojo, ar visą kūrinį galėjo nutapyti vienas asmuo.
Dabar šios abejonės, regis, sulaukė stipraus patvirtinimo, nors tyrėjų komanda pabrėžia, kad DI ateityje turėtų padėti meno ekspertams, o ne juos pakeisti.
„Tai nėra atvejis, kai DI atima žmonių darbus“, – pabrėžia Ugailas. – „Autentiškumo nustatymo procesas apima daugybę aspektų: kūrinio kilmę, naudotus pigmentus, išlikimo būklę ir pan. Tokia programinė įranga gali tapti vienu iš pagalbinių įrankių šiame sudėtingame procese.“
