Kas yra tikros Vėlinės be žvakių šviesos, tylaus kapinių šurmulio ir močiutės šilto apkabinimo? O jei dar šalia stovi stalas, nuklotas kvepiančiais patiekalais – šventė įgauna visai kitą prasmę. Ne vienas prisimena, kaip pavargę ir sustingę nuo rudens vėjų, po kapinių užsuka į namus, kur laukia ne tik arbata, bet ir tikra skonio puota.
Ši mišrainė nebuvo paprasta, nors iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip klasikinė mišrainė, bet vos tik paragavus paaiškėdavo, kad tai – visiškai kitas lygis. Sotesnės, skalsesnės, turtingesnio skonio. Močiutė sakydavo, kad reikia pagaminti tiek, kad liktų vakarui ir dar kitai dienai. Dažniausiai likučių niekada nebelikdavo – viskas būdavo išvalgyta iki paskutinio šaukšto.
Tradicinė Vėlinių mišrainė tapdavo pagrindiniu šventinio stalo patiekalu. Jos tiko tiek kaip užkandis, tiek kaip vakarienė. Skanios vienos, dar skanesnės su rieke šviežios duonos ar lengvai paskrudintu batonu. Ši mišrainė – tai ne tik maistas, bet ir prisiminimas apie jaukumą, šilumą ir močiutės rūpestį.
Reikalingi ingredientai
Mišrainė nėra sudėtingos, tačiau svarbiausia – kokybiški produktai. Močiutė sakydavo: geriau mažiau, bet skaniau.
Reikės:
- 5 bulvių
- 4 morkų
- 4 kietai virtų kiaušinių
- 4 raugintų arba marinuotų agurkų
- 200 gramų virtos vištienos
- 1 stiklinės konservuotų žirnelių
- 4 šaukštų majonezo
- 1 arbatinio šaukštelio garstyčių
- 2 šaukštų smulkinto laiškinio česnako
- druskos ir pipirų pagal skonį
Pirmiausia reikia išvirti bulves ir morkas su visa odele. Verdant svarbu jų nepervirti, kad neištyžtų ir pjaustant neišsitrintų į košę. Kai jau išvirta – reikia atvėsinti, nulupti ir supjaustyti nedideliais gabalėliais.
Kiaušinius reikia išvirti kietai, kai verdama bent dešimt minučių nuo užvirimo momento. Atvėsinti, nulupti ir susmulkinti mažais kubeliais. Vištieną galima virti sūdytame vandenyje su lauro lapu ir pipirais – taip ji įgaus švelnų, bet išraiškingą skonį.
Atvėsus – supjaustyti tokio pat dydžio gabalėliais kaip ir daržoves. Agurkus būtina nusausinti popieriniu rankšluosčiu, kad miršrainė netaptų vandeninga. Taip pat supjaustyti mažais gabalėliais.
Į dubenį sudėti visus paruoštus produktus, įpilti nusausintus žirnelius, dėti majonezą, šiek tiek garstyčių ir smulkintą laiškinį česnaką. Viską atsargiai, bet gerai išmaišyti. Pabaigoje pagal skonį įdėti druskos ir pipirų. Galima šiek tiek parūgštinti šaukšteliu agurkų skysčio – suteikia šiek tiek gaivumo.
Kada ir kaip patiekti
Močiutė mišraibę visada gamindavo iš anksto – bent jau dieną prieš Vėlines. Sakydavo, kad per naktį viskas susigeria. Ir tai visiška tiesa. Po kelių valandų šaldytuve ši mišrainė tampa dar skanesnės.
Dažnai močiutė dar papuošdavo viršų smulkintais krapais ar išvirtų kiaušinių griežinėliais. Mišrainę galima valgyti vieną, su šviežia juoda duona, batonu ar net skrudinta bandele. Ji puikiai dera ir su karštu patiekalu – šalia mėsos ar net keptų bulvių.
