Miegant beveik niekas negalvoja apie savo pozą, tiesiog pasirenkamas įprastas būdas ir pasineriama į sapnus. Vis dėlto būtent miego poza gali turėti ilgalaikį poveikį ne tik tam, kaip jaučiatės ryte, bet ir bendrai sveikatai. Nors ši tema nėra nauja, tačiau vis dar nepakankamai įvertinta.
Miego padėtis gali prisidėti prie įvairiausių negalavimų – nuo nugaros skausmo iki net demencijos rizikos. Tyrimų šioje srityje nėra gausu, dažniausiai jie apsiriboja klausimais apie diskomfortą ar sąnarių skausmus. Vis dėlto tai, kaip miegama, gali lemti kur kas daugiau nei vien nemalonų rytą.
Dalis problemų, susijusių su netinkama poza naktį, atsiranda dar dienos metu. Ilgalaikis sėdėjimas, menkas judėjimas – visa tai formuoja įpročius, kurie vėliau sukelia skausmą ar diskomfortą miegant. Tačiau kiekviena poza pasižymi specifinėmis rizikomis, apie kurias verta žinoti.
Miegas ant šono: kokios naudos ir pavojai laukia populiariausios pozos mėgėjų
Miegoti ant šono yra įprasta daugeliui. Vis dėlto svarbu, kurį šoną renkatės, nes tai gali daryti įtaką sveikatai. Žmonėms, kenčiantiems nuo refliukso ar skrandžio veiklos sutrikimų, rekomenduojama rinktis kairę pusę. Tai susiję su kūno anatomija – skrandis tuomet atsiduria žemiau nei stemplė, o tai mažina nemalonių pojūčių riziką.
Tie, kuriems tenka gyventi su širdies ligomis, dažniau patariama miegoti ant dešiniojo šono, kadangi ši padėtis mažina spaudimą organui. Tyrimai rodo, jog gulinat kairėje pusėje, širdies padėtis šiek tiek keičiasi dėl gravitacijos, todėl gali įtakoti jos elektrinius impulsus. Dešinė pusė leidžia širdžiai išlikti stabiliau savo vietoje, nes ją laiko audiniai tarp plaučių.
Yra žinoma, kad smegenų valymo procesas, vykstantis miegant, kai šalinamos nereikalingos medžiagos, veikiančios smegenis, yra efektyvesnis gulint ant dešiniojo šono. Tai gali būti svarbu tiems, kurie nori sumažinti demencijos ar Alzheimerio ligos riziką. Tačiau šioje pozoje taip pat slypi tam tikrų minusų, ypač jei čiužinys minkštas, o kūnas turi aiškių formų.
Moterims dažniau gali pasireikšti stuburo ir klubų įtampa, vyrams – peties skausmai. Be to, miegant ant šono gali atsirasti raukšlių, nes veidas prispaudžiamas prie patalų, o odą bei krūtinės audinius veikia gravitacija. Tyrimai rodo, kad besisukiojančių žmonių miego kokybė blogesnė, o stabiliau gulintys ant šono dažniausiai ilsisi kokybiškiau.
Gulėjimas ant nugaros: patogu nugarai, pavojinga kvėpavimui
Nugaros mėgėjai dažniau susiduria su miego apnėja – kvėpavimo sutrikimu, kai miegant minkštieji audiniai užspaudžia kvėpavimo takus ir sukelia knarkimą bei dusimą. Ši problema neretai siejama su nutukimu ir sukelia nuovargį, kuris ypač pavojingas vairuojant. Negana to, bloga miego kokybė gali didinti diabeto, širdies ir kitų ligų riziką.
Siekiant sumažinti apnėjos padarinius, rekomenduojama šiek tiek pasikelti galvūgalį ar naudoti papildomą pagalvę. Tačiau jei apnėjos nėra, ši poza gali būti net naudinga – nugarai ir laikysenai.
Optimalu gulėti su pagalve po keliais – taip palengvinamas stuburo darbas, o natūralios kreivės išsaugomos. Toks gulėjimas taip pat padeda išvengti raukšlių, nes veidas neliečiasi prie paviršių. Ši poza ypač tinka vyresniems ar po operacijų atsigavusiems žmonėms.
Gulėjimas ant pilvo: mažiau knarkimo, daugiau skausmo
Miegas ant pilvo dažnai laikomas sprendimu knarkimui, nes šioje pozoje kvėpavimo takai lieka atviri. Tačiau tai yra didžiausias priešas kaklui ir nugarai. Sukimas kaklą į šoną ilgą laiką sukelia stiprų įtempimą, o stuburas būna išlenktas, todėl padidėja skausmų tikimybė.
Šioje pozoje veidas spaudžiamas į pagalvę, todėl ilgainiui gali atsirasti raukšlių. Kad būtų išvengta dalies problemų, patariama naudoti kuo plonesnę pagalvę arba apskritai jos atsisakyti. Taip pat verta po dubeniu pasidėti pagalvėlę – tai padeda sumažinti apatinės nugaros įtampą.
Kaip pakeisti savo miego įpročius
Norint pakeisti įprastą miego padėtį, reikia kantrybės. Jei tikslas – nuo nugaros pereiti prie šono, pirmą naktį gulėti pasirinktoje pusėje bent penkias minutes, tada vėl grįžti į įprastą pozą. Kitą naktį šį laiką pailginti ir taip po truputį įprasti prie naujos laikysenos. Maži žingsniai padeda organizmui adaptuotis, o įgijus įprotį, ilgainiui naujoji poza taps tokia pat natūrali kaip ir ankstesnė.
