Ar jums kada nors akių gydytojas sakė, kad jūsų akis yra ne visai apvali? Galbūt pastebėjote, kad vaizdas tapo neryškus ar sunkiau sufokusuoti žvilgsnį? Tokie pojūčiai gali reikšti, kad priklausote tai didelei žmonių grupei, kurie turi astigmatizmą. Manoma, kad apie keturiasdešimt procentų pasaulio gyventojų turi šį regėjimo ypatumą.
Žmogaus akis veikia kaip fotoaparatas. Šviesa patenka pro priekinę akies dalį, vadinamą rageną, ir fokusuojama į vidinę akies dalį, kur yra tinklainė. Kad vaizdas būtų aiškus, visos akies dalys turi būti taisyklingos formos ir dydžio. Jei kuris nors paviršius nėra lygus ar apvalus, regėjimas tampa išplaukęs. Toks reiškinys vadinamas „lūžio klaida“, o viena iš jų rūšių yra astigmatizmas.
Astigmatizmas gali būti dviejų rūšių. Dažniausiai pasitaiko vadinamasis reguliarusis astigmatizmas. Jis atsiranda, kai „ragena“ nėra visiškai apvali, o labiau primena kiaušinį ar futbolo kamuolį. Tai gali būti paveldima, nors mokslininkai dar tiksliai nežino, kodėl kai kurių žmonių akys vystosi būtent taip.
Yra ir nereguliarus astigmatizmas. Jis retesnis ir dažniausiai pasireiškia tada, kai ragenos paviršius pažeidžiamas ar įvyksta struktūriniai pokyčiai. Viena iš priežasčių gali būti tokia būklė kaip „keratokonusas“, kai ragena laikui bėgant suplonėja ir įgauna kūgio formą.
Kai ragena nėra lygi ir apvali, šviesa, patenkanti į akį, išsisklaido netolygiai. Tai gali sukelti išplaukusį ar iškraipytą vaizdą, sunkumą įžiūrėti detales ar net šešėlius. Kai kurie žmonės taip pat skundžiasi jautrumu ryškiai šviesai ar dvejinimusi.
Nors „astigmatizmas“ dažnas šiandien, jis nėra naujas reiškinys. Dar 1727 metais žymus mokslininkas Izaokas Niutonas aprašė, kaip nelygus paviršius gali keisti šviesos fokusavimą. Vėliau, 1800 metais, mokslininkas Tomas Jangas pasakojo, kaip astigmatizmas paveikė jo pačio regėjimą.
1825 metais astronomas Džordžas Airis atrado, kad gali geriau matyti pasukęs savo akinius kampu. Jis pirmasis pasiūlė naudoti cilindrinius lęšius, kurie naudojami ir šiandien. Pavadinimą „astigmatizmas“ sukūrė Viljamas Viuvelas 1846 metais, jis kilęs iš graikų kalbos ir reiškia be tikslaus taško.
Optometrai dažniausiai nustato reguliarųjį astigmatizmą per specialų tyrimą, kurio metu parenkami tinkami lęšiai. Jei įtariamas nereguliarusis astigmatizmas, dažniausiai taikomas sudėtingesnis tyrimas, vadinamas ragenos topografija, kurio metu sukuriamas trijų matmenų ragenos paviršiaus žemėlapis.
Astigmatizmas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Kai jis yra labai silpnas, žmogus gali net nepastebėti regėjimo pokyčių. Tačiau didėjant astigmatizmo laipsniui, regėjimas tampa neryškus, atsiranda akių nuovargis ar net galvos skausmai. Norint matyti aiškiai ir be įtampos, reikalingas koregavimas.
Ką svarbu žinoti, jei turite astigmatizmą?
Dažniausiai naudojami cilindriniai akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Kai kuriais atvejais padeda lazerinė akių korekcija. Kita galimybė yra specialūs kieti naktiniai lęšiai, vadinami ortokeratologija. Jie dėvimi miego metu ir laikinai keičia ragenos formą, todėl dieną nereikia nešioti akinių.
Esant nereguliariam astigmatizmui, dažniausiai reikia ne tik korekcijos, bet ir gydyti pačią priežastį. Dažnai skiriami kieti kontaktiniai lęšiai, nes jie gali efektyviai prisitaikyti prie nelygaus ragenos paviršiaus, o akiniai ar minkšti lęšiai to padaryti negali. Kai kuriais atvejais, kai „ragena“ stipriai pažeista, gali prireikti chirurginės operacijos, pavyzdžiui, ragenos persodinimo.
Vaikams stipresnis astigmatizmas gali paveikti mokymąsi ar net fizinį aktyvumą. Nors ši būklė nėra pavojinga, ilgai nediagnozuota ji gali sukelti tokius sutrikimus kaip žvairumas ar tingioji akis. Todėl svarbu reguliariai tikrinti vaikų ir suaugusiųjų regėjimą pas optometrą. Laiku aptikus pokyčius, dažniausiai galima užtikrinti gerą regėjimą visam gyvenimui.
