Spalio pradžioje socialiniuose tinkluose pasirodžiusios nuotraukos iš Černobylio zonos iškart sukėlė sensaciją. Antroposferos vaizduotę užkūrė keisti kadrai, kuriuose matyti šunys su ryškiai mėlynu kailiu, klaidžiojantys po apleistus teritorijos kampelius.
Daugelis iš karto ėmė spėlioti, ar tai dar vienas įrodymas, kad radiacija vis dar daro įtaką gyvoms būtybėms. Klausimas, ar po beveik keturių dešimtmečių nuo katastrofos gamta vis dar kenčia nuo žmogaus klaidos, atgimė naujai.
Žmones ši istorija suintrigavo ne tik dėl neįprastos spalvos, bet ir dėl vietos, kurioje ji įvyko, Černobylis vis dar laikomas simboliu tarp technologinės katastrofos ir gamtos atgimimo. Todėl mintis apie mutavusius gyvūnus čia visada atrodys įmanoma. Tačiau šį kartą mokslininkai greitai nusprendė patikrinti faktus, o rezultatai pasirodė kur kas paprastesni ir, kaip jie patys sako, „šiek tiek šlykštūs“.
Gyvenimas tarp radiacijos ir gamtos sugrįžimo
Po 1986 metų balandžio tragedijos iš Černobylio zonos buvo evakuota daugiau nei 120 tūkst. žmonių, tačiau daugelis jų augintinių buvo palikti. Būtent jų palikuonys iki šiol klaidžioja po teritoriją. Organizacija „Clean Futures Fund“ jau daugelį metų vykdo projektą „Dogs of Chernobyl“, kurio tikslas yra stebėti, maitinti ir sterilizuoti šiuos laukinius gyvūnus.
Nuo 2017 metų daugiau nei tūkstantis šunų buvo sugaudyti ir mediciniškai prižiūrėti. Nepaisant visų iššūkių, gamta čia stebėtinai atsigavo, tai teritorijoje vėl gyvena laukiniai šernai, lapės, vilkai ir daugybė paukščių rūšių. Kai kurie tyrimai net rodo, kad vietiniai vilkai išvystė atsparumą vėžiui, kas rodo gamtos gebėjimą prisitaikyti prie ekstremalių sąlygų.
Kas iš tiesų slypi už mėlyno kailio?
Veterinarai iš „Dogs of Chernobyl“ patvirtino, kad spalio šeštąją nufotografuoti šunys yra tikri, ne kompiuterinė klastotė. Nuotraukose matyti bent trys gyvūnai su ištisai mėlynu kailiu. Tačiau, pasak projekto vadovės daktarės Jennifer Betz, jokios mutacijos čia nėra, tai viskas paaiškinama daug paprasčiau.
Mokslininkai mano, kad šunys tiesiog išsivoliojo mėlynoje medžiagoje, ištekėjusioje iš senos nešiojamos tualeto talpos, aptiktos netoli jų buvimo vietos. Tokia hipotezė atitiko visus požymius, tai spalvos intensyvumą, kvapą ir dėmes ant kailio. Nors teorija nebuvo galutinai patvirtinta, kiti variantai pasirodė mažai tikėtini.
Kai vaizdas apgauna labiau nei radiacija?
Tai ne pirmas kartas, kai Rytų Europoje pasirodo mėlyni šunys. Panašus atvejis užfiksuotas Rusijoje 2021 metais, kai gyvūnai pateko į senos chemijos gamyklos teritoriją ir nusidažė vario sulfatu. Tokios istorijos puikiai rodo, kaip lengva pasiduoti emocijoms ir ieškoti sensacijų ten, kur veikia paprasta biologija.
Ekspertai pabrėžia, kad Černobylis vis dar kelia baimę ir mitus, todėl bet kokia neįprasta naujiena iš šio regiono iškart sukelia spekuliacijų bangą. Tačiau šunų atvejis primena, kad tikrovė dažnai būna kur kas paprastesnės, tai gyvūnai, kaip ir visur kitur, elgiasi pagal instinktus, o jų spalvingas kailis šį kartą tapo ne radiacijos padariniu, o paprasčiausios žmogiškos nešvaros rezultatu.
