Iranas, ilgą laiką laikytas vienu iš pagrindinių Rusijos sąjungininkų, netikėtai pakeitė kursą ir nusprendė atsisakyti Kremliaus paramos. Nors šalis anksčiau tiekė Rusijai dronus, naudotus kare prieš Ukrainą, dabar Teheranas nusisuko nuo Vladimiro Putino.
Pranešama, kad vietoje rusiškos ginkluotės pasirinko kinų gaminius, kurie gali tapti iššūkiu tiek Izraeliui, tiek Jungtinėms Valstijoms. Viskas prasidėjo dar tuomet, kai Iranas atsisakė pasinaudoti Rusijos siūlomomis oro gynybos sistemomis per Izraelio ataką, nei S-300, nei S-400 sistemomis nebuvo pasinaudota.
Dabar situacija dar labiau paaštrėjo, mat Iranas nusprendė nebeįsigyti Rusijos naikintuvų Su-35 ir vietoje to renkasi kiniškus J-10C modelius.
Pasak karinės srities specialistų, pagrindinės šio sprendimo priežastys yra prasta rusiškos technikos kokybė, lėtai vykstanti gamyba bei praktinis neefektyvumas fronte, kur NATO šalys, įskaitant JAV ir Izraelį, jau turi veiksmingų atsakomųjų priemonių.
Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – kai Izraelio naikintuvai F-35 ir F-15 sunaikino kelias dešimtis Irane dislokuotų rusiškų gynybos sistemų. Po to Iranas nusprendė savo gynybą patikėti tik vietinei įrangai. O siekdamas modernizuoti savo oro pajėgas, Teheranas pradėjo derybas dėl J-10C įsigijimo iš Kinijos.
Šie naikintuvai yra pažangūs, vieno variklio orlaiviai, pasižymintys AESA radarais, modernia skrydžio valdymo sistema ir galimybe nešti ilgojo nuotolio raketas. Jie pigesni už vakarietiškus analogus, tačiau turi didelį potencialą. Vienas toks orlaivis kainuoja nuo 60 iki 90 mln. dolerių, priklausomai nuo komplektacijos.
Nors iš pradžių Iranas planavo įsigyti 150 naikintuvų, derybos buvo sustabdytos dėl Jungtinių Tautų embargo bei nesutarimų dėl atsiskaitymo, Iranas siūlė atsiskaityti nafta ir dujomis, o Kinija reikalavo valiutos. Po embargo atšaukimo 2020 metais derybos atnaujintos, bet planuojamas skaičius sumažintas iki 36 vienetų.
Šis žingsnis žymi ne tik reikšmingą Irano oro pajėgų modernizaciją, bet ir stiprėjantį bendradarbiavimą su Kinija. Be naikintuvų, Iranas iš Kinijos taip pat gauna oro gynybos sistemas ir dronų komponentus, o tai dar labiau silpnina Rusijos pozicijas.
Praradusi dar vieną svarbų klientą, Maskva gali susidurti su dar didesniais iššūkiais ginklų eksporto rinkose, o tai neabejotinai paveiks ir jos gebėjimą finansuoti karinius veiksmus Ukrainoje.
