Be itin stiprių ir specialiai sukurtų povandeninių aparatų šio atradimo padaryti nebūtų buvę įmanoma. Mokslininkai beveik dešimties kilometrų gylyje, visiškoje tamsoje ir milžiniško slėgio sąlygomis, aptiko gausias jūros gyvūnų kolonijas. Ten gyvena ilgi vamzdeliais apaugę gyvūnai ir moliuskai, kurie energiją gauna ne iš saulės, o iš cheminių medžiagų.
Tai giliausiai žinomos gyvūnų bendruomenės Žemėje ir visiškai naujas ekosistemos tipas, kurį tyrėjai vadina tikru gamtos lobiu. Šios kolonijos rastos Kurilų-Kamčiatkos ir Aleutų vandenyno grioviuose, daugiau kaip 9500 metrų gylyje.
Jas aptiko Kinijos mokslinė ekspedicija. Čia gyvena tūkstančiai gyvūnų, kurie prisitaikė prie gyvenimo visiškoje tamsoje, šaltyje ir esant milžiniškam slėgiui. Jų gyvybę palaiko metanas ir sieros vandenilis, kylantys iš dugno plyšių.
Kaip pavyko pasiekti dugną
Mokslininkai naudojo batiskafą „Fendouzhe“, kuris gali panerti net iki 11 kilometrų gylio. 2024 metų vasarą jie atliko 23 panėrimus ir tyrinėjo įvairias vietas dviejuose giliuose vandenyno grioviuose. Net 19 vietų buvo aptiktos aktyvios žemės drebėjimų zonos ir didelės kolonijos, kurios gyvena iš cheminių medžiagų energijos. Giliausia vieta, pavadinta „The Deepest“, buvo 9533 metrų gylyje. Čia gyvena vamzdžiakojai su plonais, vos vieno milimetro storio vamzdeliais, kurių ilgis siekia iki 30 centimetrų.
Be vamzdžiakojų, šiose vietose gyvena daugšerės kirmėlės, moliuskai, jūros anemonai, plunksnakojai, jūros agurkai ir įvairūs vėžiagyviai. Kai kur viename kvadratiniame metre buvo net iki 5800 vamzdžiakojų. Jų energijos šaltinis, tai metanas, kurį sukuria mikroorganizmai, skaindami organines medžiagas dugno nuosėdose.
Kaip susidaro šios sąlygos
Metanas ir sieros vandenilis kyla į dugno paviršių pro tektoninius lūžius, tai plyšius uolienose. Šiose vietose susiformuoja šaltosios versmės, iš kurių sklindantys cheminiai junginiai palaiko gyvybę. Mokslininkai mano, kad panašių vietų gali būti ir kituose vandenyno grioviuose.
Šiose gelmėse slėgis yra daugiau kaip tūkstantį kartų didesnis nei prie vandens paviršiaus. Anksčiau buvo manoma, kad tokiomis sąlygomis gali gyventi tik vienaląsčiai organizmai, bet šis atradimas parodė, kad čia klesti ir daugialąsčiai gyvūnai. Povandeninės kameros užfiksavo baltus bakterijų kilimus, raudonus vamzdžiakojų čiuptuvus ir iš dugno kyšančias moliuskų kriaukles.
Skirtingos gyvūnų bendruomenės
Ekspedicija rado kelias skirtingas kolonijas, tokias kaip „Wintersweet Valley“, „Cotton Field“ ir „Dead Valley“. „Dead Valley“ kolonijos buvo žuvusios dėl išsekusio metano šaltinio, o vos už 50 metrų esančiame „Cotton Field“ gausiai knibždėjo gyvybės. Aleutų griovyje daugiausia buvo moliuskų iš Abyssogena ir Isorropodon genčių bei vamzdžiakojų iš Ampharetidae šeimos. Didžiausia kolonija, pavadinta „Clam Bed“, driekėsi net du kilometrus.
Mokslininkai nustatė, kad metanas dugne gali būti ne tik ištirpęs, bet ir kietos formos – vadinamų hidratų pavidalu. Tai gali reikšti, kad tokios vietos kaupia anglį labai ilgą laiką. Atradimas svarbus ir ieškant gyvybės kitose planetose, pavyzdžiui, Jupiterio palydove Europoje ar Saturno palydove Encelade, kur taip pat gali būti vandenynai po ledo sluoksniu.
Tačiau šie atradimai kelia ir grėsmę, nes vis daugiau šalių domisi mineralų gavyba iš vandenynų dugno. Aplinkosaugininkai įspėja, kad tokia veikla gali sunaikinti unikalius ekosistemų pasaulius, kuriuos dabar tik pradedame pažinti.
