Šiltai kvepianti, su traškia plutele ir minkštu, puriu vidumi – tokia yra tikra naminė duona, kadaise kepama močiutėse. Nors šiandien parduotuvėse netrūksta pasirinkimo, namuose kepta duona vis dar turi tai, ko neįmanoma nusipirkti: autentišką skonį, paprastumą ir jaukumą, kuris pripildo visus namus.
Šis greitos naminės duonos receptas sukurtas taip, kad pavyktų net ir pradedantiesiems. Nereikia nei specialių prietaisų, nei sudėtingų technikų ar ilgo brandinimo. Pakanka kelių paprastų ingredientų, trupučio kantrybės ir noro – rezultatas maloniai nustebins net tuos, kurie duonos dar niekada nekepė.
Didelis šio recepto privalumas – jo lankstumas. Tešlą galima paruošti iš anksto, pakildinti ir laikyti šaldytuve, o duoną išsikepti kitą rytą. Taip pusryčių stalas pasipuoš visiškai šviežiu kepiniu – be skubėjimo ir be kelionių į parduotuvę.

Duona kepama naudojant paprastą raugą – užmaišą, kuris suteikia kepiniui gilesnį skonį ir geresnę struktūrą. Iš pradžių paruošiamas nedidelis kiekis tešlos, o vėliau jis įmaišomas į pagrindinę masę. Tai senas, bet labai patikimas būdas, leidžiantis išgauti purų ir minkštą duonos vidų.
Raugo paruošimas pradedamas nuo mielių ištirpinimo drungname vandenyje. Įmaišius miltus, gaunama tiršta, vientisa masė, kuri paliekama šiltoje vietoje pakilti. Po kurio laiko raugas tampa akytas, suputoja ir akivaizdžiai padidėja – tai ženklas, kad jis paruoštas naudoti.
Pagrindinė tešla ruošiama maišant drungną vandenį, mieles, alyvuogių aliejų, miltus ir druską. Kai tešla tampa vientisa, į ją įmaišomas paruoštas raugas. Viską reikia gerai išminkyti, kad raugas tolygiai pasiskirstytų, o tešla įgautų elastingumo.
Išminkyta tešla perkeliama į dubenį ir paliekama kilti, kol jos tūris beveik padvigubėja. Pakilusi tešla tampa minkšta, elastinga ir lengvai formuojama. Tuomet ji trumpai perminkoma, suformuojamas kepaliukas ir dedamas į alyvuogių aliejumi pateptą, karščiui atsparų stiklinį indą.

Prieš kepant kepaliuko viršus lengvai įpjaunamas – tai leidžia duonai gražiai iškilti ir tolygiai iškepti. Indas uždengiamas dangčiu ir dedamas į įkaitintą orkaitę. Kepant po dangčiu duona puikiai kyla, o vėliau, sumažinus temperatūrą, įgauna dailią auksinę plutelę.
Iškepta duona išimama iš indo ir paliekama atvėsti ant grotelių. Tai svarbus žingsnis, nes jis leidžia išsaugoti plutelės traškumą, o vidui – pilnai susistovėti. Pjaustyti rekomenduojama tik visiškai atvėsusią duoną.
Ši naminė, močiutės duoną primenanti duona puikiai tinka kasdienai. Ją galima valgyti su sviestu, uogiene, sūriu ar naudoti sumuštiniams. Supjaustytas riekėmis kepalas puikiai tinka ir šaldymui – prireikus pakanka keletą minučių pašildyti, ir duona vėl kvepės lyg ką tik iškepta.
Tai receptas, kuris ne tik pamaitina, bet ir sugrąžina paprastą džiaugsmą – namų kvapą, ramybę ir tikrą, be skubėjimo pagamintą maistą. Skanaus!

