Saulės žybsniai – tai staigūs ir ypač galingi energijos išsiveržimai Saulės paviršiuje. Jie gali sutrikdyti radijo ryšį, navigacijos signalus, elektros tinklų darbą ir sukelti papildomų rizikų palydovams, kosminiams aparatams bei astronautams. Dėl šios priežasties itin svarbu nuolat stebėti Saulės aktyvumą, kad būtų galima laiku pasirengti galimoms pasekmėms.
Pastarosiomis dienomis Saulė pasižymi išskirtinai intensyvia veikla – registruojama daug stiprių žybsnių. Vos per vieną parą, nuo sekmadienio iki pirmadienio (vasario 1–2 d.), aktyvus regionas, pažymėtas numeriu 4366, sukėlė net 27 žybsnius: 23 M klasės ir 4 X klasės.
X raide žymima stipriausia žybsnių kategorija, o šalia esantis skaičius nurodo santykinę žybsnio galią: kuo skaičius didesnis, tuo intensyvesnis energijos išsiskyrimas.
Pirmasis šios serijos žybsnys užfiksuotas vasario 1 d. 12:33 UTC (13:33 Lietuvos laiku) ir priskirtas X1.0 klasei. Kitas, įvykęs 23:37 UTC, buvo gerokai stipresnis – X8.1. Tai galingiausias žinomas žybsnys nuo 2024 m. spalio ir vienas stipriausių per visą stebėjimų istoriją.
Dar du stiprūs žybsniai įvyko vasario 2 d.: 00:36 UTC (X2.8) ir 08:14 UTC (X1.6). Visi šie įvykiai rodo, kad Saulės aktyvumas šiuo metu yra itin aukštas.
Serija iš 4366 regiono
Visi keturi minėti galingi žybsniai kilo iš to paties šaltinio – aktyvios Saulės dėmių grupės, pažymėtos numeriu 4366. Ši grupė tik neseniai pasirodė Žemei matomoje Saulės disko dalyje, tačiau jau dabar demonstruoja neįprastai didelį aktyvumą.
Stebėjimuose matyti keli ryškūs blyksniai toje pačioje Saulės disko srityje, o tai leidžia manyti, kad šiame regione susiformavo itin aktyvi ir sudėtinga magnetinio lauko struktūra.
Jeigu dėmių grupė ir toliau plėsis bei išlaikys sudėtingą sandarą, didės tikimybė, kad kils dar daugiau stiprių žybsnių ir įvyks koroniniai masės išsiveržimai.
25-asis Saulės ciklas ir ko tikėtis toliau
Mokslininkai pabrėžia, kad tokia aktyvumo banga yra natūrali 25-ojo Saulės ciklo dalis. Prognozuojama, kad šio ciklo maksimumas bus pasiektas 2025–2026 metais.
Tai reiškia, kad artimiausiu laikotarpiu galime sulaukti daugiau stiprių Saulės žybsnių, dažnesnių ir intensyvesnių koronos masės išsiveržimų (CME), taip pat įspūdingų pašvaisčių, kurios kartais tampa matomos ir vidutinėse platumose, toliau nuo įprastų poliarinių regionų.
Dėl tokios audringos Saulės fazės ypač svarbu stiprinti kosminių orų stebėseną ir tobulinti įspėjimo sistemas, kad būtų geriau apsaugota tiek Žemės infrastruktūra, tiek žmogaus veikla kosmose.
