Praėjęs gruodis Lietuvoje buvo vienas šilčiausių per visą stebėjimų istoriją nuo 1961 metų, kai pradėti šiuolaikiniai meteorologiniai matavimai, tik trys gruodžio mėnesiai buvo dar šiltesni.
Kalėdos daug kur praėjo be sniego, su pliurze ir teigiama temperatūra, primindamos drėgną rudenį, o ne žiemą. Tačiau jau po kelių savaičių situacija apsivertė aukštyn kojomis – į Lietuvą įsiveržė galingas šaltis, kuris stipriai koregavo ir sausio prognozes.
Šių metų sausis, nors prasidėjo gana įprastai, greitai tapo vienu šalčiausių per visą XXI amžių. Termometrai daugelyje vietovių rodo žemiau -20 laipsnių, kai kur spaudžia net iki -25, o šalčio rekordai grėsmingai artėja prie žemiausių per pastaruosius dvidešimt metų reikšmių.
Meteorologai pažymi, kad tokie šalčio protrūkiai sausio mėnesiais nėra visiškai neįprasti, bet vis retesni dėl klimato šiltėjimo.
Sausis bus dar šaltesnis ir sausesnis
Pastarosios savaitės orai pakeitė ir sinoptikų skaičiavimus, jei dar prieš dvi savaites buvo prognozuota, kad sausis bus vos vienu laipsniu šaltesnis nei daugiametis vidurkis ir 10 proc. sausesnis, dabar jau kalbama apie kur kas ryškesnius pokyčius.
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF) skelbia, kad šio sausio mėnesio temperatūra Lietuvoje gali būti net iki 4 °C žemesnė už standartinę klimato normą (SKN – -2,9 °C), o kritulių kiekis – iki 40 % mažesnis už 1991–2020 metų sausio vidurkį (53 mm).
Tai rodo, kad šis sausis bus ne tik šaltas, bet ir sausas, daug kur sniego beveik nebus, tačiau žemę kaustys stiprūs speigai.
Vasario pradžia – be atokvėpio
Dabartinės sinoptikų prognozės taip pat rodo, kad vasario pradžioje žiema nesitrauks. Nors neretai tikimasi, kad vasaris atneš pavasario ženklų, šiemet panašu, kad šis mėnuo taip pat išsiskirs šaltesniais nei įprasta orais ir sausesniu klimatu.
Toks užsitęsęs šaltis kai kuriuos stebina, tačiau kartu skatina visuomenėje kilti klaidingiems vertinimams apie klimato pokyčius.
Dažnai, kai lauke spigina šaltis, kyla pagunda pasakyti: „Tai kur tas klimato atšilimas?“ Tačiau meteorologai ir klimatologai vieningai ragina neapsigauti.
Šalti orai Lietuvoje yra regioninis reiškinys, kurį lemia konkrečios oro masių cirkuliacijos sąlygos, šiuo metu vyrauja anticiklonas, kuris iš šiaurės atnešė šaltą arktinį orą. Toks atvėsimas apima tik dalį Europos žemyno ir neturi nieko bendro su pasauline temperatūros tendencija.
Pasaulis kaista, nors Lietuvoje spaudžia šaltis
Iš tiesų, globaliu mastu temperatūra išlieka labai aukšta. 2023-ieji buvo pripažinti šilčiausiais metais per visą stebėjimų istoriją, ir kol Lietuvoje drebame nuo šalčio, kitos pasaulio vietos, tokios kaip Pietų Amerika, Pietų Azija ar Australija, fiksuoja neįprastas karščio bangas net žiemos metu.
Tai tik dar kartą parodo, kad klimato kaita reiškia ne vien nuolatinį šilumos augimą, o ekstremalių reiškinių padažnėjimą, tiek karščio bangas, tiek ir stiprius šalto oro protrūkius.
Nors sausis Lietuvoje šiemet primena seną, tikrą žiemą, tai nėra įrodymas, kad klimato atšilimas baigėsi. Priešingai, tokie temperatūrų svyravimai ir yra klimato kaitos požymis.
Matydami šerkšnu padengtus langus ar spaudžiant -20 laipsnių šalčiui, nepamirškime, kad viso pasaulio temperatūros paveikslas atrodo visai kitaip ir jis toliau kaista.
