Pokrovsko kryptis šiandien yra vienas karščiausių karo taškų Ukrainoje. Čia vykstantys mūšiai jau vadinami sunkiausiais per pastaruosius metus. Kovos intensyvumas ir karių skaičius primena nebe lokalius konfliktus, o didžiulius istorinius karus.
Ukrainos gynėjams tenka atlaikyti nuolatines Rusijos pajėgų atakas, kurios siekia ne tik pralaužti gynybos linijas, bet ir strategiškai užimti patį miestą. Rusijos kariuomenė šioje fronto atkarpoje sutelkė tokį kiekį gyvosios jėgos, kokio Ukraina nebuvo mačiusi nuo ankstesnių karo etapų.
Vietos gyventojai ir kariškiai kalba apie beveik nenutrūkstamą bombardavimą bei sausumos atakas, o analitikai pabrėžia, kad situacija čia gali nulemti tolesnę vasaros kampanijos eigą. Pokrovsko užėmimas leistų priešui pagerinti logistiką ir daryti spaudimą kitoms Donbaso vietovėms.
Apie padėtį šioje strateginėje vietoje nacionalinės televizijos eteryje „Vieningos naujienos“ kalbėjo Jungtinės gynybos pajėgų „Dniepras“ atstovas spaudai Viktoras Tregubovas.
Pasak jo, dabartinės kovos intensyvumu lenkia net praėjusio pavasario sunkiausius epizodus, o rusų sutelktas karių skaičius kelia rimtą grėsmę.
Kodėl ši kryptis tokia svarbi Rusijai?
V. Tregubovas pabrėžė, kad Pokrovsko kryptis yra šių metų vasaros kampanijos prioritetas Rusijos kariuomenei. Okupantai čia atakuoja iš dviejų pusių, pietvakariuose ir šiaurės rytuose, bandydami atkirsti miestą ir sutrikdyti Ukrainos karių tiekimą.
Pietvakarių kryptimi jiems teko patirti skaudžių praradimų, tačiau šiaurės rytų ruože jie vis dar bando veržtis, nepaisydami didžiulių nuostolių.
Žiemą rusai buvo priversti atsitraukti iš šio fronto ruožo, tačiau dabar čia permetė iki 100 tūkst. karių.
„Tai jau mastai, artimi Antrajam pasauliniam karui, o ne lokaliems konfliktams, kaip Čečėnijoje ar Afganistane“, – sakė V. Tregubovas.
Įsiskverbimo taktika
Ukrainos pajėgų atstovas paaiškino, kad priešas taiko prasiskverbimo į užnugarį metodą. Rusijos kariai mėgina nepastebimai praslinkti per ugnies zonas, kurios yra apšaudomos iš Ukrainos pozicijų, arba pasitelkia taktiką, kai keli kariai sąmoningai aukojami, kad kiti galėtų prasmukti toliau.
Pagal karo belaisvių parodymus, daliai okupantų tokiu būdu tenka šliaužiant įveikti iki 60 kilometrų. Jie žino, kad patirs didelius nuostolius, tačiau tikisi, jog net jei žus tūkstančiai, keliems kariams pavyks pasiekti pirmosios gynybos linijos užnugarį.
Ten jie galėtų pradėti šaudymo veiksmus, naikinti dronus valdančius operatorius ir priversti Ukrainos gynėjus naudoti ribotus rezervus.
Praradimai ir spaudimas
V. Tregubovas pabrėžė, kad ši taktika kainuoja Rusijai milžiniškus žmogiškuosius išteklius, tačiau priešas jos neatsisako. Tikslas yra nuosekliai spausti frontą ir išsekinti Ukrainos pajėgas. Dėl tokio spaudimo gynėjai turi itin ribotai naudoti rezervus, o tai gali turėti įtakos viso fronto stabilumui.
Ukrainos vadovybė pabrėžia, kad net ir tokiomis aplinkybėmis svarbiausia išlaikyti pozicijas ir neleisti priešui perimti strateginės iniciatyvos.
Anot V. Tregubovo, nors mūšiai itin sunkūs, gynybinės linijos vis dar laikosi, o kiekviena diena be priešo proveržio reiškia laimėtą laiką ir galimybę persigrupuoti.
