Penktadienį šeši Italijos policijos ir pakrančių apsaugos pareigūnai stojo prieš teismą dėl 2023 m. įvykusios laivo avarijos, per kurią žuvo mažiausiai 94 migrantai. Jie kaltinami laiku neįsikišę.
Ši nelaimė prie pietinės Kalabrijos pakrantės buvo didžiausia Italijos istorijoje per dešimtmetį ir sukėlė kritikos audrą dėl kraštutinių dešiniųjų ministrės pirmininkės Giorgios Meloni griežtos pozicijos tūkstančių migrantų, kasmet laivais atvykstančių iš Šiaurės Afrikos, atžvilgiu.
Tarp žuvusiųjų per avariją 2023 m. vasario 26 d., kai migrantų laivas sudužo į uolas prie turistinio Kutro miestelio krantų, buvo trisdešimt penki vaikai.
Keturi Italijos finansinių nusikaltimų policijos (GDF) ir du pakrančių apsaugos pareigūnai teisiami netoliese esančiame Krotonės mieste.
Jie kaltinami netyčine žmogžudyste ir nusikalstama veika dėl laivo sudužimo – tai Italijos baudžiamajame kodekse numatytas nusikaltimas, už kurį baudžiama dėl neatsargių veiksmų ar neveikimo, dėl kurio įvyko laivo avarija.
Perpildytas laivas išplaukė iš Turkijos, juo keliavo žmonės iš Afganistano, Irano, Pakistano ir Sirijos. Maždaug 80 jų išgyveno. Dešimtys kūnų buvo išmesti į paplūdimį, jų karstai vėliau užpildė sporto salę netoliese. Valdžia teigia, kad per avariją galėjo žūti daugiau žmonių, jų kūnai niekada nebuvo rasti.
Kaltinimai pareigūnams susiję su tuo, kad nebuvo pradėta paieškos ir gelbėjimo operacija, nors laivas buvo sekamas kelias valandas.
Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūros „Frontex“ lėktuvas pastebėjo į bėdą pakliuvusį laivą maždaug už 38 kilometrų nuo kranto ir pranešė Italijos valdžios institucijoms. Tačiau vėliau GDF atsiųstas laivas dėl blogo oro pasuko atgal, o migrantų laivas galiausiai sudužo į uolas prie paplūdimio.
Prokurorai kaltina policiją, kad ji neperdavė svarbios informacijos pakrančių apsaugai, o pakrančių apsaugos pareigūnai įtariami išsamiau nepasidomėję policijos informacija, kurią gavę būtų supratę, jog būtina skubiai imtis veiksmų.
Labdaros organizacijos, valdančios paieškos ir gelbėjimo laivus Viduržemio jūroje, teigia, kad tragedija rodo G. Meloni vyriausybės politiką migrantų laivus laikyti teisėsaugos, o ne humanitarine problema.
„Human Rights Watch“ teigimu, teisiami ne tik pareigūnai, bet ir „Italijos valstybės politika, pirmenybę teikianti prieglobsčio prašytojų ir migrantų atgrasymui ir kriminalizavimui, o ne gyvybių gelbėjimui“.
Po tragedijos Kutre apsilankiusi G. Meloni visą atsakomybę už nelaimę suvertė prekeiviams žmonėmis ir paskelbė apie griežtinamas bausmes tiems, dėl kurių žūva migrantai.
2024 m. du vyrai, turkas ir siras, buvo apkaltinti laivu vežę migrantus ir nuteisti kalėti du dešimtmečius. Tų pačių metų gruodį Krotonės teismas nuteisė du pakistaniečius ir vieną turką už menkesnį vaidmenį vežant migrantus, jiems skyrė 14 ir 16 metų laisvės atėmimo bausmes.
Pasak Italijos vyriausybės pareigūnų, pernai Italijos krantus pasiekė maždaug 66 tūkst. migrantų, 2023 m. – daugiau nei 157 tūkstančiai. Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, pernai per kelionę Viduržemio jūra žuvo mažiausiai 1340 žmonių.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
