Ketvirtadienio rytą Rusijos oro erdvės kontrolės tarnybos neteko ryšio su keleiviniu lėktuvu „An-24“, priklausančiu bendrovei „Angara Airlines“. Lėktuve, kaip praneša skirtingi šaltiniai, galėjo būti nuo 40 iki 50 žmonių, įskaitant keleivius ir įgulos narius. Deja, netrukus buvo patvirtinta, kad orlaivio nuolaužos aptiktos netoli Tyndos miesto, esančio rytinėje Amūro srities dalyje.
Remiantis preliminaria informacija, visi buvusieji lėktuve žuvo. Lėktuvas sudužo maždaug už 15 kilometrų nuo Tyndos, ant šlaito. Pasak Rusijos žiniasklaidos, sudužimo vietoje rasti visiškai sunaikinto lėktuvo likučiai. Tai patvirtino ir šalies nepaprastųjų situacijų ministerija, kuri koordinavo paieškos ir gelbėjimo darbus.
Paaiškėjo, kad katastrofa įvyko, kai lėktuvas bandė antrą kartą leistis Tyndos oro uoste. Pirmasis nusileidimo bandymas buvo nesėkmingas, todėl įgula nusprendė pakartoti procedūrą. Deja, būtent per antrąjį bandymą lėktuvas dingo iš radarų ir netrukus buvo aptiktas sudužęs.
Amūro srities gubernatorius Vasilijus Orlovas nurodė, kad orlaivyje galėjo būti 43 keleiviai, tarp jų penki vaikai, bei šeši įgulos nariai. Vis dėlto, oficialūs šaltiniai iš nepaprastųjų situacijų ministerijos teigė, kad galutinis žmonių skaičius galėjo būti šiek tiek mažesnis, apie 40.
Galima katastrofos priežastis, žmogiškoji klaida
Kol kas pagrindinė įvardijama katastrofos priežastis, tai galimas įgulos klaidos faktorius. Teigiama, kad lėktuvas bandė nusileisti sudėtingomis oro sąlygomis, kai matomumas buvo stipriai apribotas. Toks scenarijus leidžia manyti, kad net ir nedidelė navigacinė klaida esant prastoms sąlygoms galėjo turėti fatališkų pasekmių.
Kol kas laukiama išsamesnių duomenų iš vietos tyrėjų, kurie analizuoja sudužimo aplinkybes ir ruošiasi oficialiai identifikuoti žuvusius. Tyrimas bus tęsiamas, kol bus išsiaiškintos visos detalės ir nustatyta, ar katastrofą lėmė techninė problema, pilotų klaida ar nepalankios oro sąlygos.
Netekties mastas sukrėtė bendruomenę
Ši nelaimė sukrėtė vietos bendruomenę ir visą šalį. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasirodė gausybė užuojautų ir palaikymo žinučių aukų artimiesiems. Šiuo metu organizuojama psichologinė pagalba netekusiųjų šeimoms, o gelbėtojai ir tyrėjai tęsia savo darbą katastrofos vietoje.
Tai dar vienas skaudus priminimas apie pavojus, susijusius su skrydžiais atokiuose regionuose, kur oro sąlygos dažnai būna nenuspėjamos, o infrastruktūra ne visada pritaikyta ekstremaliems atvejams. Tyrimo rezultatai parodys, ar buvo įmanoma išvengti šios tragedijos ir ar reikės keisti dabartinę skrydžių saugos politiką atokiose vietovėse.
