Kovos su korupcija organizacija „Transparency International“ (TI) antradienį įspėjo, kad demokratinėse pasaulio šalyse korupcijos požiūriu padėtis prastėja, ir pareiškė, kad JAV pagal 2025 m. korupcijos suvokimo indeksą pasiekė žemiausią lygį istorijoje.
Berlyne įsikūrusi TI taip pat teigė, kad vidutinis pasaulio rodiklis pasiekė prasčiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praėjusių metų pradžioje sugrįžęs į Baltuosius rūmus, sujaukė vidaus ir užsienio politiką, kartu didindamas spaudimą įvairioms institucijoms, pradedant universitetais ir baigiant Federaliniu rezervų banku.
D. Trumpui paklūstantis Teisingumo departamentas šiuo metu tiria Fed‘o pirmininko Jerome‘o Powello veiklą po to, kai šis pasipriešino prezidento spaudimui mažinti palūkanų normas.
TI išreiškė susirūpinimą dėl „veiksmų, nukreiptų prieš nepriklausomas nuomones ir kenkiančių teisėtvarkos nepriklausomumui“ JAV.
„Užsienio korupcinės praktikos įstatymo laikinas įšaldymas ir vykdymo silpninimas signalizuoja apie toleranciją korupcinei verslo praktikai“, – teigė priežiūros organizacija.
Jos teigimu, D. Trumpo administracijos vykdomas užsienio pagalbos mažinimas taip pat „susilpnino pasaulines kovos su korupcija pastangas“.
Grupės indeksas skiria balus nuo nulio (labai korumpuotas) iki 100 (labai skaidrus), remdamasis duomenimis, atspindinčiais ekspertų ir verslo vadovų vertinimus
Duomenų šaltiniai anksčiau apėmė Pasaulio ekonomikos forumą ir „Economist Intelligence Unit“.
JAV rezultatas sumažėjo iki 64 balų, o ataskaitoje pažymima, kad jų „politinis klimatas blogėja jau daugiau nei dešimtmetį“.
Pasaulinis vidurkis – 42 balai, t. y. žemiausias lygis per daugiau nei 10 metų.
„Didelė dauguma šalių nesugeba kontroliuoti korupcijos“, teigiama ataskaitoje, o 122 iš 180 šalių surinko mažiau nei 50 balų.
Patiria nuosmukį
JAV atvejis parodo tendenciją, kad demokratinės valstybės kovoje su korupcija patiria „nuosmukį“; šis reiškinys taip pat pastebimas Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.
Nors šios šalys vis dar yra indekso viršūnėje, „korupcijos rizika padidėjo“ dėl silpnėjančios nepriklausomos kontrolės, teisės aktų spragų ir netinkamo vykdymo užtikrinimo.
„Keliose šalyse taip pat kilo spaudimas demokratijai, įskaitant politinę poliarizaciją ir augančią privačių pinigų įtaką sprendimų priėmimui“, – pažymima ataskaitoje.
Blogiausiai Europos Sąjungoje pasirodė Bulgarija ir Vengrija – jos abi surinko tik po 40 balų.
Ataskaitoje teigiama, kad Vengrijos nacionalistų lyderio Viktoro Orbano vyriausybė, kuri valdžioje yra nuo 2010 m. ir kurios balandį laukia sunki kova dėl perrinkimo, „daugiau kaip 10 metų sistemingai silpnino teisės viršenybę, pilietinę erdvę ir rinkimų sąžiningumą“.
„Tai leido nebaudžiamai nukreipti milijardus (taip pat ir Europos Sąjungos lėšas) artimų draugų grupėms per neskaidrius viešuosius pirkimus ir kitais būdais“, – teigiama ataskaitoje.
TI pažymėjo, kad kaimyninės Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico vyriausybė (48 balai) „silpnina korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimus, ypač tuos, kurie paliečia aukšto rango pareigūnus“.
Aštuntus metus iš eilės aukščiausią vietą indekse užėmė Danija su 89 balais.
Tarp labiau teigiamų pažangos pavyzdžių ataskaitoje minima Ukraina, surinkusi 36 balus.
Prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybė susidūrė su dideliu visuomenės pasipiktinimu dėl įtarimų korupcija, pareikštų jam artimiems asmenims, nepaisant to, kad šalį niokoja Rusijos atakos.
Tačiau TI pažymėjo, kad „faktas, jog šie ir daugelis kitų skandalų yra atskleidžiami… rodo, kad naujoji Ukrainos kovos su korupcija struktūra duoda rezultatų“.
Ji pasveikino praėjusiais metais įvykusią „pilietinės visuomenės mobilizaciją“, kuri privertė V. Zelenskį atsitraukti nuo bandymo apriboti kovos su korupcija institucijų nepriklausomumą.
ELTA primena, kad Lietuva šiame TI sudarytame 182 pasaulio valstybių reitinge su 65 balais užima 28 vietą, o ES kontekste – 12. ES šalių vidurkis siekia 62 balus.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
