Tranzuojant draugų nėra – tik konkurentai (interviu)

Laikas.lt
Lina Lauruškaitė
Pašnekovo archyvo nuotr.

51 200 kilometrų svetimose mašinose, su nepažįstamais žmonėmis. Toks keliavimo būdas tranzuotojui Nerijui, aplankiusiam jau 25 šalis, iš kurių 19 „praskrostos“ vien autostopu, vieni juokai. Tranzuotojas dalinasi savo keliavimo įspūdžiais, ypatumais ir patirtimis.

Kada ir kaip ėmei keliauti?

Anksčiau visiems pasakodavau vieną tokią istoriją apie norą keliauti, tačiau vėliau supratau, kad tokie dalykai tiesiog yra įgimti. Į pirmąją kelionę leidausi penkerių, tuomet visiškai vienas apėjau kone visą Jurbarko miestelį. Man patiko atrasti kažką naujo, pamatyti, ko nesu matęs. Taigi keliavau nuo mažų dienų, tik šiek tiek kitaip.

Pameni savo pirmąjį bandymą tranzuoti?

Pirmasis mano tranzas buvo, kuomet važiavau pas merginą į Vilnių. Buvau ką tik pabaigęs mokyklą, neturėjau daug pinigų, bet labai norėjau ją aplankyti. Mano draugė jau buvo tranzavusi, tai pagalvojau, kad ir man reikia, kad ir aš galiu. Kelionė buvo labai įdomi. Pirmajame automobilyje sėdėjau šalia 20 kanistrų dyzelio, vėliau sustojo pavežti raketų inžinierius iš Rusijos ir rodė man nuotraukas, kuriose jis yra nusifotografavęs su kosmonautais, o trečiasis, kuris mane pavežė, buvo garsistas. Gal iš kokių 3 000 skirtingų mašinų ir žmonių, kurie mane iki šiol yra pavežę, jį atsimenu geriausiai ir netgi dabar neretai susitinkame.

^{Kartais nelieka kitos išeities, kaip tik pažeisti kelių eismo taisykles}

Nejauti baimės stabdymas automobilius? Juk niekada nežinai, kas gali sėdėti už vairo…

Tranzuojant man niekada nieko blogo nėra nutikę. Galbūt yra buvę keli nemalonūs atvejai, bet tai yra dešimtoji procento dalis, palyginus su visais mano atsiminimais, kuriuos aš esu turėjęs. Pavojų aš matau vienintelį, kad tai yra nesaugu, nes tave, stovintį pakelėje, gali partrenkti automobilis, o kitas dalykas – tu nežinai, kokius vairavimo įgūdžius turi sustojęs vairuotojas. Bet iš kitos pusės, net ir patys geriausi vairuotojai „skrenda“ nuo kelio. Nereikia apie tai galvoti – kaip bus, taip bus. Jeigu bijosi kažką daryti, nepatirsi gyvenimo džiaugsmo. Pavyzdžiui, tranzuodamas aš pasiilsiu emociškai. Man tai tampa tarsi savotiška meditacija: bendrauju su žmonėmis, turiu galimybę į viską pasižiūrėti kitu kampu, – tai formuoja mano pasaulėžiūrą.

Apie ką kalbi su vairuotojais?

Daugiau ar mažiau vyrauja tos pačios temos, klausimai – kaip sekasi? kur važiuojate? Galima kalbėti netgi apie orą. Pastebėjau, kad daug kas mėgsta kalbėti apie vaikus. Nors klausimai dažniausiai yra tokie pat, kiekvienąkart gauni skirtingus atsakymus.

^{Naujas draugas belaukiant kelto Bulgarijoje}

Kuo skiriasi tranzavimas Lietuvoje ir užsienyje?

Esant toli veikia daug faktorių – nesupranti kalbos, negali savęs pilnai išreikšti, nepažįsti kultūros, vietovių, kartais net nežinai, kokioje šalyje esi. Vienąsyk taip buvo – bevažiuojant užmigau, prabundu, vairuotojas nekalba nei angliškai, nei rusiškai, aš išlipu, stoviu miške naktį, sankryžoje, lyja lietus, nėra jokių ženklų ir nežinau, ar aš Rumunijoje, ar jau Bulgarijoje.

Keliauji vienas ar ieškai draugų?

Kuomet buvo dar pati mano tranzavimo pradžia, sugalvojau, kad norėčiau pakeliauti po Europą. Iš draugų niekas prisijungti nenorėjo, taigi įdėjau skelbimą internete. Susirašiau su tokia mergina ir pirmą dieną susitikus iškeliavome beveik mėnesiui. Mūsų charakteriai visiškai nesutapo, tačiau visą kelionės laiką beveik nesiskyrėme. Taigi, kai yra kažkoks bendras tikslas, tai prie visko galima prisitaikyti. Ko gero, ji buvo tobula kelionių partnerė.

^{Tranzuojant miestų pavadinimai turi būti užrašyti taip, kad matytųsi iš toli}

Kaip lengviau tranzuoti – vienam ar su kompanija?

Lengviausiai vienai arba dviem merginoms, nes jos atrodo patikimai. Na, dar porelei. Po to – vienam vaikinui, ypatingai, jei jis gražus (juokiasi), o blogiausiai – tai dviem vaikinams. Kaip tik į paskutinę kelionę vykau su draugu, buvo išties sunku. Tiesiog žmonės nepasitiki. Galvoja, kad gal kažką turi kuprinėje, o jei dar dviese, tai išvis…

^{Senjoras olandas, du kartus pravažiavęs pro raudoną šviesoforo signalą, iš jaudulio dėl trijų naujų keleivių}

Dažnai kelyje sutinki kitų tranzuotojų?

Šiaip ne, Lietuvoje tai retas atvejis, nebent vasarą pakeliui į Palangą. Tačiau žmonės tarpusavyje nekalba. Kelyje nėra draugų, nes kiekvienas tranzuotojas – tau konkurentas. Aš visuomet atėjęs pasisveikinu, kažkiek pakalbu, pabendrauju ir tiesiog pasitraukiu, nes didelėms grupėms automobiliai nestoja. Netgi yra tokios kaip nerašytos tranzuotojų taisyklės – jeigu ateini, tai stoji už jau laukiančio žmogaus, kad jam pirmam sustotų mašina.

Kur planuoji keliauti toliau?

Dabar aš pasidariau šiek tiek išpuikęs, nebenoriu trumpų kelionių, jei jau keliauti, tai ilgesniam laikui. Šiuo metu neturiu tam laiko, kai tik atsiras, tada ir sugalvosiu.

^{Kelionė automobiliu Maroko pakrante}